Bankai atsikrato probleminių paskolų: kodėl tuo domisi investuotojai

Bankai parduoda paskolas pigiau, nei vertas jų užstatas: kas iš to uždirba

Kai būsto paskolos gavėjas nustoja mokėti įmokas, bankas atsiduria nepatogioje padėtyje.

Skola niekur nedingsta, už jos stovi įkeistas turtas, tačiau pinigai negrįžta. Prasideda ilgi teisiniai procesai, administravimo kaštai auga, o banko balanse tokia paskola atrodo vis prasčiau.

Todėl dalis Europos bankų renkasi paprastesnį kelią: parduoda tokias paskolas su nuolaida ir laukimą perleidžia tiems, kas turi kantrybės. Ilgą laiką ši rinka buvo prieinama tik dideliems fondams, perkantiems skolų paketus už milijonus. 

Šiandien situacija kitokia: per specializuotas platformas prie tokių sandorių gali prisijungti ir smulkus investuotojas. Viena tokių yra Indemo, leidžianti nuo 10 eurų investuoti į diskontuotą skolą, susietą su nekilnojamuoju turtu Ispanijoje.

Tai bendro pobūdžio informacija, o ne asmeninė finansinė rekomendacija.

Kodėl bankai parduoda?

Bankas uždirba iš palūkanų, o ne iš bylinėjimosi. Kai paskola tampa neveiksni, bankas gali metų metus laukti, kol turtas bus realizuotas, arba parduoti skolą dabar ir gautus pinigus vėl paleisti į darbą. 

Reguliavimas taip pat spaudžia: kuo daugiau probleminių paskolų balanse, tuo daugiau kapitalo bankas privalo laikyti atsargoje.

Dėl to skola, susieta su visiškai realiu turtu, parduodama pigiau nei to turto vertė. 

Perkančiajam tai reiškia dvi galimybes: uždirbti iš skirtumo tarp pirkimo kainos ir sumos, kuri atgaunama procesui pasibaigus, ir turėti tam tikrą apsaugos sluoksnį, jei turto vertė svyruotų.

Svarbu suprasti, kad investuotojas čia neperka buto ir netampa nuomotoju. 

Jis finansuoja skolos instrumentą, o grąža atsiranda tada, kai procesas baigiasi: skolininkas susitaria dėl skolos grąžinimo arba turtas parduodamas ir iš gautų lėšų padengiama skola.

Skaičiai paprastai

Supaprastintas pavyzdys. Įsivaizduokime butą Madride, įvertintą 100 tūkst. eurų. Su juo susieta neveiksni paskola parduodama už 60 tūkst. eurų. 

Jei procesas baigiasi ir turtas realizuojamas, tarkime, už 90 tūkst. eurų, skirtumas tarp įsigijimo kainos ir atgautos sumos, atskaičius proceso kaštus, tampa investuotojų grąža.

Tie 40 proc. nuolaidos veikia kaip saugumo marža: net jei turtas galiausiai parduodamas pigiau, nei buvo įvertintas, investicija dar nebūtinai tampa nuostolinga. Bet marža nėra garantija. 

Jei procesas užstringa ilgiems metams arba turtas realizuojamas gerokai pigiau, rezultatas gali būti prastesnis, nei tikėtasi, įskaitant ir nuostolį.

Kaip veikia Indemo

Indemo yra Latvijos centrinio banko licencijuota investicinė platforma, turinti teisę veikti 29 ES šalyse. Per ją daugiau nei 22 tūkst. investuotojų investuoja į vertybinius popierius, susietus su diskontuotomis Ispanijos bankų hipotekinėmis paskolomis. 

Turtas, už kurio stovi šios skolos, koncentruojasi didžiuosiuose Ispanijos miestuose: Barselonoje, Madride, Valensijoje, Malagoje.

Pačios platformos duomenimis, nuosaikiu scenarijumi tikimasi apie 15 proc. metinės grąžos, o užbaigtų sandorių istorinis vidurkis siekia apie 21,6 proc. (2026 m. liepos duomenys). Šiuos skaičius verta vertinti blaiviai: tai platformos skelbiami rodikliai, istorinė grąža negarantuoja ateities, o kiekvieno sandorio rezultatas priklauso nuo konkretaus turto ir proceso eigos.

Investuotojui nereikia pačiam derėtis su bankais ar sekti teisinių procesų. Platforma atrenka skolas ir pateikia jas kaip investavimo priemones, o investuoti galima ir automatiškai, nusistačius rizikos kriterijus bei sumų limitus.

Svarbiausios rizikos

Pirmoji rizika yra likvidumas. Pinigai grįžta tada, kai baigiasi konkretus skolos procesas, o tai gali užtrukti metus, dvejus ar ilgiau. 

Tokia investicija netinka pinigams, kurių gali prireikti greitai.

Antroji rizika yra terminas ir rezultatas. Tiksli pinigų sugrįžimo data iš anksto nežinoma, o galutinė suma gali skirtis nuo prognozės. 

Trečioji rizika yra koncentracija: visos investicijos susietos su viena šalimi ir viena turto klase, tad didelės portfelio dalies čia laikyti neverta. Galiausiai išlieka ir pačios platformos veiklos rizika, būdinga visoms alternatyvaus investavimo platformoms.

Portfelio satelitas

Tokio tipo investicijos neturėtų būti investavimo pagrindas. Daugeliui investuotojų branduolį ir toliau sudaro finansinė pagalvė, plačiai išskaidyti indekso fondai ir aiški ilgalaikė strategija.

Diskontuota skola yra satelitas: papildoma, iš anksto apsibrėžta portfelio dalis, kurios rezultatas priklauso ne nuo biržų nuotaikų, o nuo skolų atgavimo procesų.

Pats tokį principą taikau ir savo viešai skelbiamame portfelyje: Indemo investicijos sudaro nedidelę dalį šalia pagrindinių indekso fondų.

Ką galima pritaikyti praktiškai?

Diskontuota skola nėra indėlis ir ne finansinė pagalvė: pinigai gali būti įšaldyti keleriems metams.

Nuolaida sukuria saugumo maržą, bet negarantuoja pelno: vertinkite kiekvieno sandorio skaičius, ne tik bendrą idėją.

Prieš investuojant verta peržiūrėti konkretaus sandorio informaciją: turto vertinimą, nuolaidos dydį, tikėtinus scenarijus ir terminus.

Pradėti galima nuo mažos sumos (platformoje nuo 10 eurų) ir tik įsitikinus, kad suprantate, iš kur atsiranda grąža.

Tokiai investicijai skirkite iš anksto apsibrėžtą, nedidelę portfelio dalį, kad net užsitęsęs procesas nekeltų grėsmės bendram finansiniam stabilumui.

Bankų parduodamos skolos ilgai buvo didelių žaidėjų rinka, o dabar ji atsivėrė ir smulkiems investuotojams. 

Tai įdomi galimybė portfelio įvairovei, tačiau uždirba čia ne tie, kas tikisi greito pelno, o tie, kas supranta procesą ir turi kantrybės jam pasibaigti.

Parengta pagal Alfa.lt

Išsamią Indemo apžvalgą ir daugiau investavimo tekstų rasite portale Financial Lithuanians.