Bastionų namais atgimstanti istorinė Klaipėdos dalis: ikoniškais tampa išskirtiniai projektai

Atvirkščiai - būtina atrasti istorinius sluoksnius, sužinoti, kokie žmonės čia gyveno, dirbo ir kūrė miestą, sujungti praeitį ir ateitį.

„Projektuojant Klaipėdoje reikėtų labai aiškiai suvokti išskirtinę miesto struktūrą bei raidą. Klaipėda buvo statoma kaip fortifikuotas miestas - labai aiškios struktūros, su taisyklingais stačiakampiais kvartalais bei juos supančia įtvirtinimų sistema. Tai davė kryptį ir tolesnei miesto plėtrai“, - sako architektas Algirdas Stripinis.

Architektas Povilas Čepaitis, antrindamas kolegai, pamini dar vieną ryškų Klaipėdos bruožą - glaudų ryšį su vandeniu ir uostu.

„Visos pagrindinės viešosios erdvės išsidėsčiusios abipus Danės upės, išilgai krantinių. Tai suteikia galimybę sukurti unikalią gyvybingą miesto šerdį, jungiančią abi miesto dalis“, - sako jis.

Lygina su Oslu ir Kopenhaga

Buvęs senosios Klaipėdos priemiestis Pelenynas, kuriame bus statomi Bastionų namai, yra neužstatyta didelė teritorija greta Klaipėdos senamiesčio ir Danės upės, už miesto bastioninių gynybinių įtvirtinimų. Pelenynu ši vieta anksčiau vadinta todėl, kad iki 1854 metų didžiojo gaisro čia ilgą laiką veikė potašo fabrikas, kuriame buvo perdirbami pelenai stiklo gamybai. Po Pirmojo pasaulinio karo ten buvo pastatyta grūdų perdirbimo įmonė, tabako fabrikas.

„Istoriniai aspektai ir moderniausios tendencijos architektūroje - du pagrindiniai ingredientai kuriant sėkmingą architektūrą istorinėje aplinkoje. Naujoji architektūra turi būti šiuolaikiška ir moderni, bet kuriama atsižvelgiant į paveldo vertybes ir kitus istorinius aspektus“, - sako P. Čepaitis.

Panašios struktūros miestų, kuriuose šiais principais vadovaujantis kuriami, perstatomi ar atgaivinami centrinės miesto dalies kvartalai, Skandinavijos šalyse galima aptikti ne vieną. Pasak architekto, vieni iš daugelio sėkmingų pavyzdžių, kaip šiuolaikinės architektūros miestai vystė centrines dalis prie vandens, galėtų būti Oslo Bjorvika rajonas, kuris ne per seniausiai garsėjo tik konteinerių uostu ir pagrindine greitkelio sankryža, arba Kopenhagos Kroyers Plads. Beje, pastarasis daugiau nei dešimtmetį irgi buvo tapęs architektūrinės ir politinės kovos lauku.

„Tokiuose projektuose sunkiausia derinti skirtingus interesus ir kartu nepamesti pagrindinės koncepcijos ir vizijos. Jie neretai būna tampomi skirtingų interesų grupių, ir reikia turėti stiprią ir aiškią viziją, kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta“, - kalba P. Čepaitis.

Pasitelkti ir Klaipėdos architektai

Teritorija, kurioje bus statomi Bastionų namai, pagal urbanistinę teritorijos koncepciją dalijama į šešis atskirus kvartalus, turinčius skirtingą charakterį ir architektūrinę išraišką. Skirtingos architektūros ir charakterio kvartalai bei vizualiniai ryšiai su senamiesčiu ir krantine naujai kuriamą rajoną daro neatsiejama Klaipėdos miesto centro dalimi.

Daliai kvartalų projektuoti buvo pasitelktos Klaipėdos architektų komandos, kurių gilios ir išsamios žinios apie Klaipėdą bei šią teritoriją labai pagelbėjo rengiant projektą ir prisidėjo prie jo tobulinimo, kai buvo sukurta kiekvieno kvartalo architektūrinė koncepcija, pasižyminti skirtingais charakteriais, bet darnia ir įvairialype visuma.

„Visuomenei derėtų daugiau pasitikėti architektais kaip savo srities profesionalais, sugebančiais geriau nei kas nors kitas sukurti grožį ir darną mieste. Tiesa, neretai nesutampa ir skirtingų profesionalų nuomonės, ir tai nėra blogai - blogiau, kai bandoma bet kokiomis priemonėmis pasiekti, kad viena kuri nuomonė būtų priimta kaip vienintelė ir teisinga, - pažymi P. Čepaitis. - Neįprasti, anksčiau nematyti sprendimai, formos ar medžiagos iš pradžių gąsdina ir kelia abejonių. Tačiau tokie projektai visuomet būna išskirtiniai, ikoniški, formuojantys miesto veidą - dėl to tampa traukos taškais, o žmonės juos pamilsta.“