Degalų kainoms kylant, Seimas ieško išeičių: kaip ketinama gelbėti gyventojus ir verslą?

Išskiria tris scenarijus Lietuvai

„Mes matėme, kad šį pirmadienį naftos kaina labai trumpam nukrito ir nesiekė 100 dolerių už barelį. Tai sąlygojo Donaldo Trumpo pareiškimas apie galimą karo baigtį, vėliau kainos šoktelėjo ir pasiekė 104 dolerių už barelį ribą. Šiuo metu jos nesiekia 100 ir svyruoja tarp 90-100 dolerių už barelį“, – susitikimą trečiadienį pradėjo Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Anot jos, artimiausiu metu rinkose prognozuojama ne mažesnė nei 100 dolerių už barelį ribą. Kaip posėdyje sakė A.Bagočiūtė, degalų kainos augimo tendencijos Lietuvoje atitinka „Brent“ rūšies naftos augimo tendnecijas. Tai reiškia, kad degalų kainos kyla panašiu tempu ir kryptimi kaip ir „Brent“ naftos kaina.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus išskiria tris galimus konflikto padarinių scenarijus Lietuvai.

„Pirmas – bazinis, kai stebime esamą situaciją. Tokiu atveju kainos gali greitai mažėti, o infliacija ūgtelėtų iki apie 5 proc., BVP augimas kitais metais būtų maždaug 0,3 proc. mažesnis. Antras, nepalankesnis scenarijus – kainos kyla, bet lieka aukštos iki trečio ketvirčio. Trečias, labiausiai nepalankus, scenarijus – infrastruktūra nyksta ir kainos ilgą laiką išlieka aukštos; tuomet infliacija šiais metais galėtų būti 1,5–2 proc. didesnė, o BVP per ateinančius metus sumažėtų per 1–1,5 proc.“, – posėdžio metu mintimis dalijosi jis.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos atstovas pažymėjo, kad aukštos degalų kainos yra tik pradžia.

„Aukštos degalų kainos yra tik pradžia didelės problemos, kuri vadinasi infliacijos karuselė. Kad tą užkardyti, mums reikai priimti greitą sprendimą ir vientintelis turbūt būdas šiuo metu tą padaryti yra per akcizų ar mokestinės bazės sumažinimą“, – sakė jis.

Siūlo kitą sprendimo būdą

Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kritikavo Finansų ministerijos sprendimą mažinti akcizą dyzelinui.

„Akcizo mažinimas apart gero rezultato – pigesnių degalų – turi du labai neigiamus scenarijus. Pirmas dalykas, mažėja biudžeto pajamos. Antras dalykas, duodamas dvilypis signalas verslui ir žmonėms, kurie svarsto investicijas į transporto dekarbonizaciją, t.y. kurie šiuo metu planuoja pirkti elektromobilį. Tad aš siūlyčiau kritiškai žiūrėti į akcizo mažinimą“, – posėdyje sakė jis.

Ekspertas vietoj to siūlo kitą sprendimo būdą – dalinio akcizų grąžinimo schemą, kurią, anot jo, turi maždaug 10 ES šalių.

„Veikia ji taip, kad yra grąžinama dalis akcizo tranzitiniam transportui. Tai reiškia tranzitinis transportas, kuris šiuo metu po akcizų padidinimo nesipila degalų Lietuvoje, o pilasi Lenkijoje arba Latvijoje, galėtų susigrąžinti pinigų – apie 15 proc., jeigu jis piltųsi Lietuvoje. Jis suneštų 150 milijonų eurų papildomai akcizo, o mes iš šių pinigų grąžintume dalį atgal, kad jam apsimokėtų čia piltis, o ne Lenkijoje. Ir mums lieka 100 mln. eurų papildomų biudžeto pinigų“, – dėstė M.Nagevičius.

Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius pritarė šiai idėjai.

„Dalies akcizų grąžinimas profesionaliems vežėjams nedaro žalos biudžetui – neplatinkime melagienų.Dalies akcizų grąžinimas paverčia Lietuvą tarptautinės mažmeninės prekybos dalimi. T. y. važiuoja 7 mln. automobilių – jeigu jie užsipiltų dyzelino Lietuvoje, turėtume apie 3–4 mlrd. eurų papildomai sumokėto akcizo. Sukūrę tokį instrumentą, leidžiantį grąžinti dalį akcizo, darytume taip, kaip daro prancūzai ir dar 8 valstybės. T. y. labai puikus sprendimas“, – kalbėjo jis.

Palankiai šią idėją vertina ir Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Čeredničenkaitė:

„Verslas palaiko akcizo dalinio grąžinimo mechanizmo įvedimą. Esame pateikę finansų ministerijai tikslius skaičius, kad 100 mln. per metus papildomai galim pasiimti. Šiandien pravažiuoja tranzitas ir jis pildo Lenkijos biudžetą, t. y. ir akcizus, ir PVM. Tai yra pakankamai paprastas mechanizmas (dalinio akcizų grąžinimo schema – 15min), kurio pagalba galėtume susirinkti ir pildyti valstybės biudžetą“, – posėdyje sakė ji.

Pasigedo greitos reakcijos į situaciją

Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas sako, kad valstybė dėl didelio deficito neturi erdvės mažinti akcizų visiems, todėl siūlo ne mažinti mokesčius, o susigrąžinti degalų pirkimą į Lietuvą – taikant dalinį akcizo grąžinimą paskatinti transportą piltis čia ir taip surinkti apie 100 mln. eurų papildomų pajamų.

„Valstybės fiskalinės galimybės šiuo metu yra ribotos, todėl negalime sau leisti mažinti akcizų visiems. Vietoje to siūlome susigrąžinti degalų vartojimą į Lietuvą – taikant dalinį akcizo grąžinimą paskatinti transportą piltis čia, o ne kaimyninėse šalyse. Tokiu būdu galėtume surinkti apie 100 mln. eurų papildomų biudžeto pajamų“, – kalbėjo V.Kriaučiūnas.

Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ Vytautas Kisielius palaiko akcizų mažinimą, tačiau sako, kad vien akcizo mažinimo gali nepakakti:

„Palaikome idėją mažinti akcizą, bet manome, kad to gali nepakakti. Būdami vietiniai degalų gamintojai – tiek skystųjų, tiek dujinių – netekdami litrų Lietuvoje, prarandame ir paklausą savo produktui. 

T. y. apie 15–20 proc. sumažėja mūsų pardavimai. Anksčiau buvo siūlyta nustatyti tokį akcizą, kuris neleistų išvažiuoti ir skatintų visus pilti Lietuvoje – tuomet visi pinigai liktų čia. Tačiau tuo metu Seimui tai pasirodė per griežtas variantas, todėl šiandien minimas akcizų grąžinimo modelis galėtų būti sprendimas, užtikrinantis degalų pylimąsi Lietuvoje. Kviestume palikyti šią idėją“.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovė Loreta Maskoliovienė pasigedo greitos reakcijos į susiklosčiusią situaciją:

„Kas labiausiai neramina, tai lėta reakcija. Tikrai jau ne vienerius metus susiduriame su skirtingomis krizėmis ir turime nemažą „meniu“ įvairių paramos priemonių – tiek mokestinių, tiek finansinių. Tačiau neturime sistemos, kaip greitai reaguoti, kad jau šiandien galėtume suteikti tam tikrą paramą ir rinka matytų, jog kiekvieną kartą atsiradus naujai krizei yra aiški valstybės pagalba“, – posėdžio metu mintimis dalijosi Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovė.

Degalų kainos išlieka padidėjusios

Nors tuoj bus mėnuo, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose tęsiasi naftos krizė, degalų kainos išlieka padidėjusios. Nepadėjo ir sprendimas praeitą savaitę į rinką įlieti 80 tūkst. tonų degalų iš valstybės rezervo.

Degalų kaina ne tik, kad neatpigo, kainos ir toliau kyla. Labiausiai dyzelino. Litras šių degalų nuo krizės pradžios pabrango daugiau nei 50 centų. Tokie pokyčiai vis labiau spaudžia imtis politinių veiksmų.

Lietuva svarsto nuo balandžio mažinti akcizą dyzelinui.

„Finansų ministerija svarsto ir turbūt artimiausiu laiku išeis su pasiūlymu laikinai sumažinti kuro akcizą. Tai būtų laikinas sprendimas, panaudojant tą PVM, kurį papildomai gauname iš padidėjusių kainų, nukreipti į akcizo mažinimą“, – žurnalistams antradienį sakė K.Vaitiekūnas.

Ministro teigimu, skaičiuojama, kad taip sumažinus akcizus dviem arba trims mėnesiams, litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais. Vis dėlto mažinti akcizų kitiems degalams šalis neplanuoja.

Anot ministro, jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose nuslūgtų ir kainos kristų, nuo akcizų mažinimo būtų atsitraukiama, kadangi valstybės biudžetas ir taip yra įtemptas dėl krašto apsaugos finansavimo poreikių.

Energetikos ministerija taip pat pristatė naują sprendimo būdą, siekiant suvaldyti šią krizę.

„Kuriame įrankį ir galimybę, kad degalų tiekėjai informaciją apie esamas degalinėse kuro kainas teiktų agentūrai ne kas savaitę, bet kasdien. (Siekiame – 15min) kad tos kainos būtų viešinamos, visiems matomos ir prieinamos. Vartotojas galėtų įsivertinti kokios kainodaros yra konkrečią dieną konkrečioje degalinėje“, – posėdyje kalbėjo Energetikos ministerijos viceministras Airdas Daukšas.

„Manome, kad tokia priemonė gali pasitarnauti konkurencijos didinimui, kaip ir vartotojams renkantis pigiausią kuro tiekėją, kuris gali pasiūlyti atitinkamą alternatyvą. Tą ketiname jau turėtų būti pradėta vykdyti sistema“, – pridūrė jis.

Dėl besitęsiančios krizės Artimuosiuose Rytuose finansų ministerija taip pat pablogino šių metų ekonomikos augimo prognozę.

Pagal antradienį pristatytą atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 3,1 procento. Pernai rugsėjį prognozuota, kad Lietuvos ekonomika 2026 metais augs 3,3 procento.

Dabar prognozuojama, kad infliacija šiemet padidės iki 3,7 procento. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prognozuota pernai.