Dujų ir šildymo kaina: šią žiemą išgyvensime, o kas laukia kitą – nežinia

„Kol kas dujų kainos nekyla, nes sumažėjęs jų poreikis, nerimo žiema jau baigiasi“, – tikino jis.

Vis dėlto prasidėjusi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ateityje paveiks ir Europos, ir pasaulio dujų rinką – tiek tiekimą, tiek kainas.

„Priklausys nuo to, ar Rusija visai netieks dujų, ar tieks tik pagal ilgalaikes sutartis, arba gal pati ES atsisakys rusiškų dujų. Ateinanti žiema būtų labai sunki, nes per trumpą laiką neįmanoma pakeisti Rusijos dujų kitų šalių tiekimais“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.

Energetikos ekspertas tikino nemanantis, kad dujos labai brangs šį pavasarį, esą šį sezoną neturėtų brangti šildymas ir vilniečiams. „Lietuva tikrai gali apsieiti be rusiškų dujų. Tik nežinome, kas laukia kitą žiemą“, – svarstė ekspertas.

Sukritikavo Medvedevo prognozes

Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du separatistinius darinius Rytų Ukrainoje, Vokietija antradienį pranešė neribotam laikui stabdanti dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Buvęs Rusijos prezidentas ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pareiškė, kad europiečiai „netrukus mokės“ 2000 eurų už 1000 m³ už savo dujas.

„Europos vartotojai pateks į „puikų naują pasaulį“ po to, kai Vokietija (...) priėmė sprendimą sustabdyti 55 mlrd. m³ per metus „Nord Stream 2“ dujotiekio sertifikavimą“, – tviterio paskyroje parašė D. Medvedevas.

V. Jankauskas smarkiai abejoja tokiomis prognozėmis. „Gal ir gali dujų kainos pašokti, bet vargu ar iki 2000 eurų, nes ES rimtai ruošiasi galimam importo iš Rusijos nutraukimui: SGD importo terminalai dirba visa galia, tariamasi su JAV ir Kataru dėl didesnių kiekių. Planuojama sukurti strateginį dujų rezervą“, – Alfa.lt teigė V. Jankauskas.

Vidmantas Jankauskas: ES rimtai ruošiasi galimam importo iš Rusijos nutraukimui.

Vis dėlto jis mano, kad Vokietija turėtų pergalvoti savo energetikos strategiją: gal dar neuždaryti likusių atominių, leisti veikti anglinėms elektrinėms.

„Manau, kad ES irgi turėtų sumažinti Žaliojo kurso tempą, kad kiek atpigtų taršos leidimai ir leistų dar kiek laiko veikti taršioms elektrinėms“, – svarstė profesorius.

Kokį iš tikrųjų poveikį Vokietijos ir Europos dujų rinkai turės „Nord Stream 2“ užšaldymas?

V. Jankausko nuomone, „Nord Stream 2“ buvo ilgalaikis geopolitinis projektas. „Vertinant, kad dujų poreikis Vokietijoje, uždarančioje visas atomines elektrines ir planuojančioje iki 2030 m. uždaryti ir anglines elektrines (bendrai jos gamino apie 40 proc. elektros), labai išaugs.

O ir be šio vamzdyno Rusija galėjo visiškai patenkinti Europos poreikius, jis buvo daugiau geopolitinis projektas“, – sakė V. Jankauskas.

Tačiau Baltijos jūros dugne užkonservavus 9,5 mlrd. eurų vertės dujotiekį, Rusija ne tik neteks investuotų lėšų („Gazprom“ finansavo 50 proc. projekto), bet ir būsimų pajamų.

„ES šalys iš Rusijos 2019 m. pirko 180 mlrd. kub. m dujų. Dabartinėmis kainomis tai būtų apie 150 mlrd. eurų“, – skaičiavo V. Jankauskas.

Tikslas – išsivaduoti iš Rusijos

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES.

Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

U. von der Leyen įvardijo Norvegiją patikima dujų tiekėja ir pabrėžė, kad Norvegija visada reagavo, kai reikėjo daugiau dujų.

V. Jankausko nuomone, Norvegija gali padidinti dujų tiekimą į ES, tačiau tai būtų tik keli papildomi procentai, nepakeisiantys Rusijos, tiekiančios 40 proc. ES poreikių.

„Galėtų kiek padidinti gavybą Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, daugiau SGD tiektų JAV, Kataras, kiti tiekėjai. Bet SGD gali patenkinti tik 20–25 proc. poreikio“, – komentavo V. Jankauskas.

EK pirmininkė trečiadienį teigė, kad suprasdama aprūpinimo dujomis diversifikavimo ir tobulinimo neišvengiamumą ES vadovaujasi tuo, jog dujos yra pereinamojo laikotarpio energijos šaltinis, nes laikui bėgant ES pereis prie atsinaujinančių išteklių.

„ES šūkis aiškus: atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų ir sparčiau pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. (...) Tai yra mūsų ateitis, tai – strateginė investicija į mūsų nepriklausomybę“, – pabrėžė EK pirmininkė.