„Viena iš priežasčių yra ta, kad naftos kaina šovė į praktiškai aukščiausius taškus nuo 2008 m. Taip pat spartų kuro kainų augimą lemia ir tai, kad pasaulis jau ruošiasi gyventi be Rusijos energetinių išteklių.
Antras dalykas, kuris mus veikia neigiamai, yra euro ir dolerio kurso kitimas. Rusija puolė Ukrainą, kadangi tai vyksta Europoje – euro kursas po truputį leidžiasi žemyn. O kadangi nafta brangsta ir ji yra prekiaujama doleriais, tai jis irgi brangsta“, – Alfa.lt sakė ekonomistas, analitikas ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Ekonomistas pabrėžė ir tai, kad brangstant kurui didėja ir PVM, todėl „šiuo atveju benzino ar dyzelino mokesčiai artėja link 1 euro už litrą“.
Manau, kuro kaina tikrai pasieks 2 eurus už litrą, bet tai vėliau stabilizuosis.
M. Dubnikovas kalbėdamas apie ateities prognozes stengėsi likti pozityvus ir tikino, kad Vakarai galų gale suras alternatyvą Rusijos teikiamai naftai, todėl kuro kaina ateityje turėtų stabilizuotis.
„Norėtųsi kalbėti optimistiškai, nes nafta nėra tas produktas, kuris turi rinkos kainą. Yra keli klausimai, kurie šiuo metu pasaulyje yra sprendžiami, pirmas iš jų Vidurinių Rytų šalys. Ten yra naftą eksportuojančių šalių kartelis, kuris artimiausiomis dienomis veikiausiai priims sprendimą didinti gavybą siekdamas išlaikyti stabilumą. Juk naftą eksportuojančios šalys yra suinteresuotos, kad pasaulis vartotų naftą, o ne jos atsisakytų ar ieškotų alternatyvų.
Mes taip pat matome JAV pasiryžimą derėtis su tokiomis šalimis kaip, pavyzdžiui, Venesuela, kuri turi vienas didžiausių naftos atsargų. Derybos vyksta ir dėl Irano branduolinės programos, kuris irgi turi didelį kiekį naftos atsargų.
Manau, kuro kaina tikrai pasieks 2 eurus už litrą, bet tai vėliau stabilizuosis. Reikia pabrėžti ir tai, kad nuo tada, kai naftos kainos buvo tokiose aukštumose, tai yra 2008 m., algos išaugo du kartus. Todėl kuro įperkamumas nepasikeitė, o yra net geresnėje situacijoje“, – teigė ekonomikos ekspertas.
Mes turime nusiteikti brangymečiui, ir tas kainų augimas bus labai skausmingas, bet tai yra kaina, kurią mes mokame už savo laisvę.
Analitikas kalbėdamas apie netolimą ateitį nuraminti negalėjo. Pasak jo, ateinančiu metu ne tik kuro, bet ir produktų bei paslaugų kainos ženkliai augs.
„Mes ne tik kuro kainas turėtume vertinti, bet vertinti visą kontekstą. Kviečių kaina didėjo, iki šiol nematytais tempais auga ir metalų kaina, ta pati mėsa brangsta.
Tad tikrai matysime tokius infliacijos skaičius, kokių nesitikėjome. Buvo tikėtasi, kad infliacija slūgs pavasarį, bet akivaizdu, kad tai neįvyks.
Iš tiesų, mes turime nusiteikti brangymečiui, ir tas kainų augimas bus labai skausmingas, bet tai yra kaina, kurią mes mokame už savo laisvę, už galimybę spręsti, kas yra valdžioje ir kas nėra. Reikia su tuo susitaikyti ir bandyti tuos pokyčius priimti kaip įmanoma ramiau“, – sakė M. Dubnikovas.
Marius Dubnikovas
Galima sakyti, kad pastarosiomis dienomis kuro kainos augo šiek tiek daugiau nei naftos kainos.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad pagal dabartinę naftos kainą kuro litras Lietuvoje turėtų kainuoti 1,75 euro. Tiesa, žvelgdami į degalinių švieslentes šalies gyventojai mato kitokius skaičius – kuro kaina daugelyje degalinių siekia apie 2 eurus.
„Nafta gan ženkliai pabrango. Tarkime, nuo vasario pabaigos naftos kaina išaugo nuo 0,55 iki 0,75 euro, dar PVM reikia pridėti, tai su PVM per savaitę nafta pabrango 0,24 euro.
Kuro kaina apytiksliai nuo 1,51 euro per savaitę turėjo išaugti iki 1,75 euro. Tačiau, jei dabar degalinėse matomas didesnis brangimas, tai galbūt marža auga ir grandinėje tarp pardavėjų ir gamintojų. Tiesa, marža nuo sausio mėn. iki pat vasario pabaigos mažėjo, tai irgi reikia turėti omenyje, nes dabar man atrodo tik 0,05 euro ji yra didesnė“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas tikina, kad kuro kainos auga ne tik dėl karo Ukrainoje, naftos kainų kilimo, bet ir dėl kaimyninių šalių sprendimų.
„Galima sakyti, kad pastarosiomis dienomis kuro kainos augo šiek tiek daugiau nei naftos kainos, tačiau, žiūrint į ilgalaikes tendencijas, vėl tos maržos buvo susitraukusios. Tai galimai nutiko ir dėl Lenkijos veiksmų, nes jie mažina mokesčius, sakyčiau, ta rinka nėra taip labai išskirtinai išbalansuota.
Žinoma, jei kuro kainos Lietuvoje jau siekia ir du eurus, tai jau tikrai yra daug, nes, kaip ir sakiau, šiuo metu kuro kaina turėtų būti apie 1,75 euro už litrą“, – pabrėžė ekspertas.
Kai naftos kaina yra labai nepastovi, tuomet dažniausiai vartotojui kaina kyla labiau nei naftos kaina.
Įtakos kuro kainoms turi ir nuolat besikeičianti situacija pasaulyje, pasiūlos bei paklausos neapibrėžtumas, tikina ekonomistas.
„Tos kainos dabar tokios yra dėl didelio neapibrėžtumo. Nėra aišku, kaip bus su paklausa, neaišku, kaip bus toliau su naftos kainomis. Dažniausiai, kai naftos kaina yra labai nepastovi, tuomet vartotojui kaina auga labiau, nei kyla naftos kaina, arba krenta mažiau.
Realiai kuo didesnis nestabilumas, tuo vartotojui yra blogiau – tokia yra istorinė koreliacija. Tad, sakykime, dabar rinka šiek tiek užbėgo į priekį. Įmanomas variantas, kad greitu metu kuro kainos Lietuvoje dar labiau išaugs. Visgi naftos rinkoje dabar yra didelis neapibrėžtumas, gerai bent jau tai, kad visiems yra žinomos to priežastys.
Nemaža dalis naftos yra pašalinta iš pasaulio rinkos. JAV įvedė Rusijos naftos embargą, Jungtinė Karalystė irgi planuoja šiais metais atsisakyti naftos iš Rusijos. Europos Sąjunga irgi planuoja didžiosios dalies naftos iš Rusijos atsisakyti“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, siekiant mažinti kuro kainą, reikėtų mažinti paklausą, o čia jau yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė. „Turėtų papildomai būti transliuojama, kad žmonės pagalvotų, ar tikrai šiuo metu verta su mašinomis vykti į galbūt ne visai svarbias keliones. Galbūt šiuo metu verta pereiti prie alternatyvaus transporto – bent tiek, kiek tai įmanoma.“
Tiesa, ekonomikos ekspertas mano, kad tikimybė, jog tokia aukšta naftos kaina išsilaikys ilgesnį laiką, yra labai maža.
„Net jei Rusija bus visiškai pašalinta iš pasaulio rinkos, manau, kad pavasarį kuro kaina bus ne didesnė, o netgi mažesnė nei dabar.
Lietuva yra šiek tiek užbėgusi įvykiams už akių, nes daugelio prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje jau yra pakilusios labiau nei kitose šalyse ir galbūt labiau, nei turėtų.
Pagrindinė to priežastis buvo net ne didelės žaliavų kainos, o didelis vartojimas ir didelė paklausa. Pardavėjai tiesiog naudojosi palankia situacija, dabar vartojimas neišvengiamai mažės, todėl, manau, tų ekstremalių kainų šuolių ateityje pavyks išvengti“, – teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Žygimantas Mauricas.
Litro degalų kaina per kelias dienas šoktelėjo nuo apytiksliai 1,50 euro iki 1,97 euro ir daugiau. Kai kuriose degalinėse dyzelino litras šiuo metu viršijo ir 2 eurus.
Konkurencijos taryba stebi padėtį mažmeninėje prekybos degalais rinkoje.
Konkurencijos taryba degalinių draudžiamo susitarimo dėl vienu metu didinamų kuro kainų kol kas neįžvelgia.
„Nesant pagrįstos informacijos dėl galimai sudaryto draudžiamo susitarimo, vien tai, jog konkuruojančios įmonės pardavinėja tą patį produktą, šiuo atveju – degalus, ir panašiu metu pakėlė šių produktų kainą, savaime nerodo, kad įmonės sudarė kartelinį susitarimą ir pažeidė Konkurencijos įstatymą“, – Alfa.lt sakė Konkurencijos tarybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Navickaitė.
Pašnekovė tikino, kad ūkio subjektams nedraudžiama prisiderinti prie savo konkurentų veiksmų, o degalų kainų pokyčius esą gali nulemti objektyvios priežastys.
„Pastaruoju metu Konkurencijos taryba stebi padėtį mažmeninėje prekybos degalais rinkoje. Kilus įtarimų dėl galimų konkurenciją ribojančių atvejų arba gavusi pagrįstos informacijos apie draudžiamus susitarimus, institucija imsis veiksmų“, – teigė L. Navickaitė.
Taip pat skaitykite
