Izgorodinas skeptiškas mokesčių reformos atžvilgiu: šiuo metu ne laikas eksperimentuoti

Ekonomistas Izgorodinas: kol kas tikrųjų krizės su Kinija rezultatų dar nepamatėme

Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ruošiamasi išdalinti daugiau nei 500 milijonų eurų lengvatinių paskolų. Tačiau ar šios priemonės tikrai gali padėti su problemomis susiduriančiam verslui? Kokie didžiausi iššūkiai laukia Lietuvos ekonomikos ateityje? Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ruošiamasi išdalinti daugiau nei 500 milijonų eurų lengvatinių paskolų. Tačiau ar šios priemonės tikrai gali padėti su problemomis susiduriančiam verslui?

Kokie didžiausi iššūkiai laukia Lietuvos ekonomikos ateityje? Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Situacija gera, tačiau nereikėtų pamiršti rizikų

Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, statistika rodo, kad Lietuvos ekonominė situacija yra gana gera. Šiuo metu šalies BVP maždaug 5 proc. viršija prieš COVID-19 pandemiją buvusį lygį.

Pasak Delfi TV laidos svečio, ekonomikos atsigavimas yra gerai diversifikuotas, nes auga pramonė, eksportas ir mažmeninė prekyba. Tiesa, jis pažymi, kad tokį ženklų šių rodiklių kilimą iš dalies lemia tai, kad juos lyginame su žemais 2020 m. rezultatais.

Visgi pašnekovas teigia, kad nepaisant to, jog dauguma šalies ekonomikos sektorių laikosi neblogai, kyla ir tam tikrų iššūkių.

Organizatorių nuotr.

„Pirmiausia su problemomis gali susidurti eksportuotojai, nes centriniai bankai griežtina pinigų politiką, todėl pasaulyje baigiasi pigių pinigų era.

Antrasis didelis iššūkis yra infliacija. Lietuvos statistikos departamento apklausos atskleidžia, kad šalies gyventojai jau dabar vis prasčiau vertina savo finansų būklę, todėl gali imti fokusuotis tik į būtiniausių prekių ir paslaugų pirkimą.

Trečia problema yra finansavimas. Iš vienos pusės, Lietuvos banko duomenys rodo, kad skolinimas verslui atsigauna ir jau pasiektas priešpandeminis lygis.

Tačiau bankai aktyviau skolina didesniam verslui, o smulkiojo ir vidutinio verslo atveju situacija sunkesnė“, – Delfi TV studijoje aiškina ekonomistas.

Kalbėdamas apie galimas neigiamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paruoštų 500 mln. vertės lengvatinių paskolų verslui pasekmes, A. Izgorodinas pažymi, kad didelės problemos įmonių finansavimo klausimu nemato.

Ekonomistas nepastebi ir didelių proveržių verslo paskolų statistikoje, todėl grėsmių infliacijai dėl to neturėtų kilti.

Pašnekovas taip pat teigia, kad įmonės šiuo metu aiškiai išsako valstybės pagalbos poreikį, ypač kalbėdamos apie apyvartinių lėšų trūkumą.

Pasak A. Izgorodino, ilgas gamybos ir pardavimo ciklas ypač apsunkina smulkesnių verslų veiklą.

Krizės su Kinija rezultatai – ateityje

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie tai, kokią įtaką verslui daro pablogėję Lietuvos santykiai su Kinija, A. Izgorodinas sako, kad svarbiausia yra ne tiesioginiai nuostoliai ir jų kompensavimas, tačiau galimos netiesioginės pasekmės.

Ekonomistas pasakoja, kad nors Kinija nėra pagrindinė lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, tačiau rizikos zonoje atsiduria mūsų šalies gamintojai ir eksportuotojai, kurie yra europinių gamybos grandinių dalis.

„Jeigu Kinija ir toliau spaus europietiškus užsakovus nedirbti su lietuviais, tai pirmiausia turime kalbėti apie tai, kad įmonėms reikėtų kompensuoti netiesioginius, t. y. eksporto į ES rinką, nuostolius.

Krizės su Kinija rezultatų kol kas dar nepamatėme. Turime tik pirmus gruodžio mėnesio eksporto skaičius, kurie dar atrodo gana kukliai. Įmonėms pagalbos labiausiai reikės šių metų pirmąjį ketvirtį ar pusmetį“, – dėsto Delfi TV laidos svečias.

Galimos Rusijos karinių veiksmų pasekmės

Laidoje „Verslo požiūris“ buvo aptarta ir vis aštrėjanti geopolitinė situacija Lietuvos kaimynystėje bei galimų Rusijos karinių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, pasekmės mūsų šalies ekonomikai.

Vertindamas tikėtinas karinio konflikto grėsmes, A. Izgorodinas išskiria tris svarbias rizikas.

„Pirmiausia problemų gali kilti vežėjams, nes tarp 10 populiariausių mūsų šalies reeksporto rinkų yra tiek Ukraina, tiek Rusija, o pastaroji netgi užima pirmąją vietą.

Tai reiškia, kad tam tikri produktai, kurių mūsų pramonė negamina, tiesiog važiuoja per Lietuvos teritoriją ir papuola į Rusijos ir Ukrainos rinkas.

Organizatorių nuotr.

Todėl tam tikrus nuostolius tektų prisiimti vežėjams, kurie ir aptarnauja šį reeksportą.

Antra ir didžiausia rizika yra energetinių išteklių krizė, galinti kilti Europoje dar labiau sumažėjus dujų pasiūlai.

Tai reikštų ir didesnę infliaciją, kuri Lietuvoje ir taip jau yra didelė bei viršija 10 proc.

Trečia rizika, kuri iš dalies jau materializavosi, yra energetinių išteklių ir žaliavų kainų augimas finansų rinkose.

Dabartinę situaciją rinkos traktuoja kaip rizikingą, jau matome, kad dėl karo rizikos pakilo ukrainietiškų javų kaina.

Tai reiškia, kad žaliavų kainų augimas veda ir į didesnę infliaciją, nes kuo brangesnės žaliavos, tuo brangesni ir produktai“ – Delfi TV laidoje kalba A. Izgorodinas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder