Pagrindinė Rusijos prekybos partnerė yra Kinija, kurios dalis prekybos apyvartoje per 10 mėnesių sudarė 32 %: 41 % importo ir 26 % eksporto, rodo Gaidaro instituto Tarptautinės prekybos laboratorijos vadovo Aleksandro Knobelio ir Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos Tarptautinės prekybos studijų centro vyresniojo mokslo darbuotojo Aleksandro Firančuko skaičiavimai, atlikti remiantis Kinijos muitinės duomenimis (Rusijos statistika šiuo metu uždaryta).
Rusijos ir Kinijos prekybos apyvarta šiemet viršys 200 mlrd. dolerių, neseniai džiaugėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijai tai grandiozinis pasiekimas, o Kinijai - vietinė sėkmė.
Pagrindinės jos prekybos partnerės tebėra Rusijai "nedraugiškos" šalys, o pati Kinija, nepaisant persiorientavimo į Kiniją, net nepatenka tarp penkių didžiausių jos prekybos partnerių, pažymi Knobel ir Firanchuk.
Pirmąsias pozicijas Kinijos prekybos apyvartoje tvirtai užima ES (13,2 %), JAV (11,2 %), Japonija (5,4 %), Pietų Korėja (5,2 %), Taivanas (4,5 %) ir Australija (3,9 %).
Rusijos dalis yra tokia pati kaip Australijos: (3,9 proc. sausio-lapkričio mėn.): rusiškos prekės sudarė 5,1 proc. Kinijos importo, o rusiškos prekės - 3,3 proc. Kinijos eksporto.
Ekspertai daro išvadą, kad Kinijai Rusija yra mažiau reikšminga prekybos partnerė.
Dėl to išlieka prekybos nuosmukio rizika antrinių sankcijų atveju, įspėja jie. Jei Vakarai pastatys Kiniją prieš pasirinkimą, ji arba Rusija, atsakymas nebus palankus Rusijai.
Rusija yra svarbi žaliavų tiekėja Kinijai: tai yra dominuojanti Rusijos eksporto prekė (70 proc.) ir beveik 20 proc. degalų, kuriuos perka Kinija (18,4 proc. per 10 mėn. Metų pabaigoje Kinijos dalis Rusijos naftos ir naftos produktų eksporte sudaro 50 %, sakė vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Tačiau žaliavos yra labiau pakeičiamos nei pramoninės prekės, pažymi Knobelas ir Firančiukas.
Todėl, atsižvelgiant į šalių dalis viena kitos prekybos apyvartoje, "galima teigti, kad Kinijos priklausomybė nuo pramoninių prekių tiekimo iš nedraugiškų šalių gerokai viršija jos priklausomybę nuo Rusijos žaliavų importo", - daro išvadą ekspertai.
Dėl to didėja galimybė taikyti antrines sankcijas siekiant apriboti abipusę Kinijos ir Rusijos prekybą, ypač jei sankcijos taikomos atskiroms bendrovėms.
Rusija iš Kinijos daugiausia importuoja mašinas, įrenginius ir transporto priemones - jos sudaro daugiau nei pusę importo iš Kinijos (61 proc.) (neįskaitant klasifikuotų prekių grupių).
Ypatingą vietą užima automobiliai, kuriuose kinai užėmė iš Rusijos rinkos pasitraukusių kitų šalių prekės ženklų vietą.
Dešimties mėnesių pabaigoje Rusijai teko 32 % Kinijos automobilių ir 45 % sunkvežimių eksporto (prieš dvejus metus - po 12 %).
Tai pagrindinis šaltinis Rusijai: metų pabaigoje Kinijos prekės ženklai sudarė daugiau kaip 60 % naujų lengvųjų automobilių pardavimų Rusijoje.
O likusiose suvestinėse prekių grupėse Rusijos dalis Kinijos eksporte neviršija 5 %, teigia Knobelas ir Firančiukas.
Abiejų šalių ekonominiams santykiams "būdinga vienašališka Rusijos priklausomybė nuo Kinijos, o ne platesnė tarpusavio priklausomybė, išskyrus kai kuriuos atskirus produktus, pavyzdžiui, naftą", pažymėta dar 2016 m. Suomijos bankas.
Dabar Suomijos banko Pereinamojo laikotarpio ekonomikos instituto vadovė Iikka Korhonen (Iikka Korhonen) Rusiją importo požiūriu vadina "jei ne labiausiai nuo Kinijos priklausoma šalimi, tai antrąja po Šiaurės Korėjos".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą