Europoje nusimato branduolinės energetikos renesansas

Vis daugiau pasaulio šalių, įveikdamos paskutiniųjų „taikaus atomo” priešininkų, kuriems vadovavo Vokietija ir kuriuos palaikė kelios Europos šalys, įskaitant Ispaniją ir Austriją, pasipriešinimą, imasi plėtoti branduolinę energetiką.

Vis dėlto tapo akivaizdus nuotaikų pasikeitimas – daugiausia dėl energetikos krizės ir karinio konflikto Ukrainoje įtakos. Kovo 21-22 d. Briuselyje įvyko pirmasis istorijoje tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas branduoliniais klausimais.

Jo iniciatorės buvo Prancūzija, Belgija ir Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Aukščiausiojo lygio susitikimo organizatoriai siekė užtikrinti nuolatinį branduolinės energijos, kaip „švaraus” elektros energijos gamybos šaltinio, statusą, kuriam būtų taikomas lengvatinis Europos Sąjungos ir tarptautinių investuotojų, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, finansavimas.

Diskusijos Europos Sąjungoje ilgą laiką buvo itin aštrios. Prancūzija atkakliai remia branduolinę energetiką, nes ji neišskiria CO2, o Vokietija tam griežtai priešinasi. Dėl to Europos Komisija 2022 m. priėmė laikiną kompromisinį sprendimą, kuriuo tiek Prancūzijos atominės elektrinės, tiek Vokietijos dujų elektrinės įrašytos į „švarių” energijos šaltinių sąrašą.

Atsisakymas pripažinti juos „žaliaisiais” būtų labai apsunkinęs šių pramonės šakų finansavimą ir sukėlęs skilimą Europos Sąjungoje.

Palaikyti dabartinės „branduolinės” iniciatyvos į aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje atvyko Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, taip pat aukšto rango Jungtinių Valstijų, Kinijos, Indijos ir Japonijos atstovai. Vokietija demonstratyviai atsisakė dalyvauti konferencijoje.

Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvių nuomone, dėl klimato krizės ir karo Ukrainoje „branduolinis renesansas” yra neišvengiamas. Aukščiausiojo lygio susitikimo organizatorių tikslas – iki 2050 m. 50% padidinti Europos atominių elektrinių pajėgumus – iki 150 gigavatų.

Tuo pat metu papildomus pajėgumus turėtų užtikrinti naujos technologijos, visų pirma mažų branduolinių reaktorių statyba.

Šiuo metu branduolinę energiją naudoja 12 iš 27 ES šalių, o naujos atominės elektrinės kol kas statomos tik dviejose šalyse – Prancūzijoje ir Slovakijoje. Prancūzija užsibrėžė ambicingą tikslą per artimiausius kelerius metus pastatyti iki 14 naujų branduolinių reaktorių ir kartu pratęsti esamų elektrinių eksploatavimo laiką.

Ši šalis 65% elektros energijos gamina branduolinės energijos sąskaita, o Prancūzijai priklauso 56 iš šimto Europos branduolinių elektrinių. Ekspertai pažymi, kad įgyvendinti tokį ambicingą projektą nebus lengva.

Štai šią vasarą turėtų pradėti veikti nauja Flamanvilio atominė elektrinė, kurios statyba vėlavo daugiau kaip 16 metų ir kainavo 13,2 mlrd. eurų – keturis kartus daugiau nei buvo numatyta pradinėje sąmatoje.

Vis dėlto Prancūzija turi ir kitų priežasčių statyti branduolinius reaktorius: Gynybos ministerija paskelbė, kad šalies vakaruose esančiame Sivaux mieste statys branduolinę elektrinę, kurioje bus gaminamas radioaktyvusis izotopas tritis, reikalingas termobranduoliniams ginklams.

Remiantis TATENA statistiniais duomenimis, pasaulyje iš viso veikia 415 branduolinių reaktorių. Tarptautinės branduolinės asociacijos WNA duomenimis, didžiausios branduolinės energijos gamintojos yra Jungtinės Valstijos, Kinija, Prancūzija, Japonija ir Rusija.

Apklausų duomenimis, dauguma amerikiečių palaiko „taikaus atomo” plėtrą, nes kyla dujų ir naftos kainos. Pasaulinė tendencija statyti atomines elektrines stiprėja tik pastaruoju metu. Artimiausiu metu naujos kartos reaktorius planuojama pradėti statyti Kinijoje ir Indijoje, taip pat Egipte ir Japonijoje.

Paryžiuje įsikūrusi bendrovė „LeFigaro” pažymi, kad pasaulis pradeda konkuruoti dėl ankstyvo mažų modulinių SMR reaktorių įdiegimo. Šioje srityje pirmauja Rusija, Kinija, Jungtinės Valstijos ir Japonija.

„Rosatom” sukūrė pirmąją pasaulyje plaukiojančią atominę elektrinę, kuri 2020 m. pavasarį buvo pradėta komerciškai eksploatuoti Čiukotkoje. Be to, „Rosatom” planuoja toliau statyti naujus branduolinius mini reaktorius Sibire.

Branduolinės energetikos atgimimo Europoje idėją kartu su Prancūzija remia Nyderlandai ir Belgija, kurie atsisakė savo pirminių planų atsisakyti branduolinės energetikos. Lenkija taip pat aktyviai remia „taikų atomą”, tikėdamasi įveikti savo priklausomybę nuo rudųjų anglių.

Be to, Bulgarija, Suomija, Čekija, Rumunija ir Švedija planuoja statyti atomines elektrines. Kita vertus, Ispanija primygtinai reikalauja atsisakyti branduolinės energijos.

Vokietija 2023 m. balandį uždarė tris paskutines savo atomines elektrines ir visiškai atsisakė branduolinės energijos.

Apžvalgininkai pažymi, kad šis itin brangus sprendimas Vokietijos mokesčių mokėtojams kainuos dešimtis, o gal net šimtus milijardų eurų, tačiau toks yra Vokietijos konsensusas, prieštaraujantis pasaulinėms tendencijoms.

Vokietija visais įmanomais būdais stengiasi sumenkinti „perėjimą prie branduolinės energijos”.

Federalinės branduolinių objektų sanitarijos tarnybos vadovas Christianas Kühn’as teigė, kad naujausi Vokietijos tyrimai šioje srityje rodo, jog prireiks dešimtmečių, kol ketvirtosios kartos branduoliniai reaktoriai bus paruošti eksploatacijai.

Kühnas apkaltino branduolinės energetikos šalininkus, kad jie sąmoningai nuvertina ekonominę ir techninę riziką, susijusią su naujų reaktorių statyba.

Baigiamajame komunikate Briuselio susitikimo dalyviai pasisakė už naujų branduolinių elektrinių statybą, esamų branduolinių elektrinių eksploatavimo pratęsimą ir naujų tipų reaktorių įdiegimą.

Tekste įsipareigojama visapusiškai išnaudoti taikaus atomo potencialą, taip pat raginama svarbiausias pasaulio finansų institucijas aktyviau remti šios srities projektus.

Branduolinės energijos svarba pabrėžiama ne tik kovojant su CO2 tarša, bet ir siekiant energetinės nepriklausomybės nuo kitų šalių. Tai ypač aktualu dabartinio karinio konflikto Ukrainoje kontekste, pabrėžė Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatih Birol.