Europos Sąjungos lėšos: po Vilniaus ir Kauno - Klaipėdos eilė

Lietuvos regionų raidą analizuojančio Seimo Ateities komiteto išvykstamojo posėdžio Klaipėdoje metu J. Rojaka teigė, jog

„Vilnius buvo traukos centru, jis pritraukdavo ir daugybę europinių lėšų iki tam tikro taško. Dabar tie laikai jau praeityje ir kryptingas finansavimas matyti už Vilniaus regiono.

Už jo pirmas taškas - Kaunas, kuris labai sėkmingai absorbuoja investicijas, ten pradeda kurtis aukštos pridėtinės vertės verslai, išnaudojamas žmogiškasis potencialas, talentai pradeda rinktis Kauną ne kaip vietą darbui, o gyvenimui.

Kitas taškas - Klaipėda“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Rojaka.

„Klaipėdos laikas galbūt dar neatėjo, bet jis gali ateiti labai greitai“, - pridūrė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguota narė.

Ateities komitetas Klaipėdoje analizavo vietos Laisvosios ekonominės zonos, kaip regiono konkurencingumo katalizatoriaus, pavyzdį.

J. Rojakos manymu, miesto galimybių išnaudojimas priklausys nuo to, ar jis turės aiškią strategiją.

„Noriu pasakyti, kad galimybės Klaipėdai atsiskleisti šiandien yra žymiai geresnės nei buvo prieš dešimtmetį ar 15 metų. Tomis galimybėmis reikia pasinaudoti, tam reikia labai aiškios strategijos ir lyderystės“, - kalbėjo J. Rojaka.

Ten, kur kuriasi aukštos pridėtinės vertės verslai, talentai renkasi ne tik dirbti, bet ir gyventi.

Paklausta, ar įžvelgia privačių investicijų galimybę Klaipėdoje, ekonomistė atsakė, jog visoje Lietuvoje nėra lengvai paimamo kapitalo.

„Atrodo, kad kapitalo galimybių yra labai daug, bet kai verslas ima svarstyti tam tikras savo plėtros idėjas, pasirodo, kad krepšeliai išnaudoti, yra tam tikri apribojimai.

Vystyti verslą nėra lengva ir tikrai nėra tokio kapitalo, kuris gulėtų ant stalo ir lieka jį tik pasiiimti. Reikia nepamiršti, kad ir kapitalas Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse“, - sakė J. Rojaka.

Šių metų Klaipėdos biudžetas numato, kad planuojama gauti per 382 mln. eurų pajamų, iš jų europinė parama sieks 9,2 mln. eurų.