Tačiau šis projektas yra ne tik fizinis, bet ir simbolinis.
ES tai pareiškimas apie Baltijos šalių grįžimą į Europą ir jų atsiskyrimą nuo sovietinės praeities.
Ambicingas projektas
Apie Baltijos šalių geležinkelio projektą pradėta kalbėti nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, o 2001 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos transporto ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą.
Tačiau tik 2010 m. memorandumą pasirašė Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Estijos ir Suomijos transporto ministerijų atstovai.
Šiuo metu kelionė iš Lietuvos sostinės į Estijos sostinę trunka septynias valandas, o naujoji linija sutrumpins šį laiką beveik perpus - iki trijų valandų ir 38 minučių.
Geležinkelis prasidės Taline, po to eis per Pärnu, Rygą, Panevėžį ir Kauną, kol pasieks Lietuvos ir Lenkijos sieną; iš Kauno taip pat bus jungtis į Vilnių.
Kai bus baigtas statyti, traukiniai iš Lenkijos galės važiuoti iki Baltijos šalių, o keleiviniai traukiniai važiuos maksimaliu 234 km/h greičiu.
Ekonominė nauda
Nors projektas nėra pigus - numatoma, kad jo kaina sieks 5,8 mlrd. eurų, projekto sąnaudų ir naudos analizėje numatoma, kad projektas atneš iki 16,2 mlrd. eurų kiekybinės naudos.
Projekto išlaidas Baltijos šalims palengvina tai, kad ES finansuoja iki 85 proc. projekto pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).
Iki šiol iš ES CEF fondo naujajai linijai skirta 824 mln. eurų.
Ši programa yra tokia milžiniška, kad vien jos statybos metu tikimasi sukurti 13 000 tiesioginių darbo vietų visą darbo dieną ir dar 24 000 netiesioginių darbo vietų.
Baigta statyti linija taps naujausiu ES Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriaus - transeuropinio maršruto, apimančio tokius svarbius miestus kaip Roterdamas, Berlynas ir Varšuva - papildymu.
Keleiviams bus užtikrintas reguliarus susisiekimas, bent vienas tarptautinis traukinys kursuos kas dvi valandas, todėl kasdien kiekviena kryptimi kursuos po aštuonias traukinių poras.
Projektas ne tik pagreitins keleivių keliones, bet ir sumažins krovinių gabenimo išlaidas bei suteiks galimybę efektyviai naudoti laiką vežant masinius krovinius.
Politinis pareiškimas
Galbūt ES svarbiau už ekonominį projekto pažadą yra jo politinė žinia.
Nors anksčiau Baltijos šalis jungė 1435 mm vėžės europiniai geležinkelių standartai, nuo sovietų okupacijos regiono geležinkelių sistema perėmė 1524 mm vėžės Rusijos vėžę.
Šis skirtumas labai apribojo Baltijos šalių galimybes susisiekti su Europa geležinkeliais, nes keleivius ar krovinius reikėdavo perkrauti į naują traukinį Lenkijos pasienyje ir tik tada tęsti kelionę.
Dėl rusiškos vėžės pločio Baltijos šalys paprastai rėmėsi Vakarų-Rytų ašimi, o didžioji dalis prekybos geležinkeliais vyko iš Rusijos.
Tačiau 1990 m. atgavusios nepriklausomybę, Baltijos šalys pasuko Briuselio link ir nutolo nuo Maskvos.
2004 m. kovo mėn. šalys įstojo į NATO, o gegužę - į ES; abu šie žingsniai sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pyktį.
Didėjančios Rusijos agresijos akivaizdoje visos trys šalys jau siekė didinti sąveiką su likusia ES dalimi, tačiau V. Putino invazija į Ukrainą suteikė tam dar daugiau reikšmės.
Rugpjūčio mėn. projektas pritraukė karinio mobilumo finansavimą iš Latvijos lėšų, taip parodydamas civilinius ir karinius schemos ypatumus.
"Dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis "Rail Baltica" projekto strateginė reikšmė didėja", - tuomet sakė Latvijos transporto ministras.
"Ypač svarbu užtikrinti patikimą susisiekimą su Vakarų Europa ir visapusiškai išnaudoti naująją geležinkelio transporto jungtį su Europa mūsų šalies gynybiniams pajėgumams didinti".
Baltijos šalių geležinkelių tinklo atsiejimas nuo Rusijos nėra vienintelė sritis, kurioje šalys stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Dar vienas sovietinės okupacijos palikimas - Baltijos šalių elektros energijos tinklai yra sinchronizuoti su Rusijos centralizuotai valdomu tinklu, todėl baiminamasi, kad Rusija gali nutraukti elektros energijos tiekimą šalims.
Baltijos šalys susitarė iki 2025 m. baigti desinchronizaciją su Rusijos elektros tinklais ir sinchronizuotis su Europos tinklais.
Tačiau liepos mėn. agentūra "Reuters" pranešė, kad Europos elektros tinklų tinklas ENTSO-E per 24 valandas sujungtų Baltijos šalių tinklus, jei Rusija atjungtų šalis.
Projekto kritika
Kaip ir visi dideli projektai, "Rail Baltica" neapsieita be kritikos.
Praėjusiais metais pilietinio judėjimo "Avalikult Rail Balticust" (Viešai apie "Rail Baltica") valdybos narys Priitas Humalas (Priit Humal), kalbėdamas su "Emerging Europe", paaiškino, kad "Rail Baltica" Baltijos šalyse yra toks pat prieštaringas projektas kaip HS2 Jungtinėje Karalystėje.
Toliau jis teigė, kad pagrindinis skirtumas yra susijęs su BVP skirtumais, ir nurodė, kad "Rail Baltica" Estijai kainuoja tris kartus brangiau nei HS2 Jungtinėje Karalystėje.
Be to, buvo susirūpinta dėl ES lėšų tikrumo.
Bet kokį ES finansavimo sumažėjimą turės kompensuoti nacionalinės vyriausybės, o tai gali lemti didesnį visuomenės pasipriešinimą šiai schemai.
Tačiau, kadangi šiuo metu statomos kelios projekto dalys, atrodo mažai tikėtina, kad schema atsidurs aklavietėje iki numatyto užbaigimo 2026 m.
Taip pat skaitykite
