„Grigeo Klaipėda“ byloje teismas skelbs, ar kreipsis į ES ir Konstitucinį teismus

Tokį prašymą dėl galimų prieštaravimų tarp Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų bei aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų atitikties Konstitucijai pateikė kaltinamoji baudžiamojoje byloje, bendrovė „Grigeo Klaipėda“. 

Teismui pateiktas prašymas inicijuoti kreipimąsi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, kuris apima dešimtį probleminių klausimų, susijusių su prieštaravimais tarp ES ir šalies teisės aktų.

Kaip anksčiau skelbė bendrovė, jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo.

Anot bendrovės, iki šiol visos „Grigeo Klaipėda“ taršos incidentą tyrusios institucijos, mokslininkai ir tarptautiniai ekspertai žalos fakto nenustatė. Jis byloje numanomas pagal apskaičiuotą išleistų teršalų pobūdį ir kiekį.

Išaiškinimo bus prašoma ir dėl Lietuvoje veikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos. 

Jei teismas nuspręstų kreiptis į ESTT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti nestabdomas, tačiau kreipiantis į KT nagrinėjimas sustotų. 

Bylą nagrinėjantis teismas taip pat svarstys, ar kreiptis į KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai. 

Byloje dėl žalos Kuršių marioms Aplinkos apsaugos departamentui atstovaujantys teisininkai anksčiau posėdyje pasisakė, jog šalies teisės aktai yra suderinti su Europos Sąjungos dokumentais ir papildomų išaiškinimų nereikia.

Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.