grūdai

Grūdininkai: šiemet derlius turėtų būti geras

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai.

Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.   

Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, kol kas apsižvalgius laukuose galima spėlioti tik dėl žiemkenčių derliaus: „Neišdžiūvo, nenušalo, neišmirko“. Tuo metu vasarojų likimas dar priklausys nuo oro sąlygų. 

„Lietuva labai nevienoda – temperatūros skiriasi 10-20 laipsnių, Dzūkijoje trūksta lietaus, o šiaurės Lietuvoje jo jau per daug“, – BNS sakė jis. 

Derlius panašus kaip pernai    

Žemės ūkio rūmų vadovas įsitikinęs, kad derlius šiemet nesumenks daugiau nei 10 proc. Svarstoma, kad jis gali sumažėti apie 5 proc., o daugiau kristi neleis pažangios technologijos. Kol kas nėra duomenų, kiek išarta ir grūdinėmis kultūromis apsėta pūdymų, nes derlius iš naujų plotų gali kompensuoti netektis dėl oro sąlygų ar trąšų stygiaus.   

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas pripažįsta, kad gamta iš prognozių dažnai pasišaipo, bet orai leidžia teigti, kad derlius gali būti praėjusių metų dydžio. 

„Taip, kaip atrodo laukai šiandien, derlius neturėtų būti prastesnis negu praėjusiais metais, tikimės panašaus derliaus (...), bet keisis orai, keisis ir prognozės“, – BNS teigė A. Macijauskas. 

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sako, kad pagal dabartines prognozes, planuojamas javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius gali būti virš 7 mln. tonų.  

„Rekordinių 2020 metų, kada jis buvo 8 mln. tonų, greičiausiai šis derlius nepasieks“, – BNS tvirtino jis. 

Tačiau K. Šimas pabrėžė, kad vertinant šios dienos pasėlių būklę, būtų galima planuoti prikulti mažiausiai nuo 0,5 mln. tonų iki 700 tūkst. tonų daugiau nei pernai.  

„Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo teigimu, nors pasėlių būklė pagerėjo po šalto ir sauso pavasario, jau kiek neramina perteklinė drėgmė, stabdanti lauko darbus ir neigiamai veikianti pasėlius.

„Jei pavyks ūkiams atlikti laiku visus pasėlių priežiūros darbus, derlius turėtų būti geras. Ir žieminių, ir vasarinių javų, ir vidutinis žieminių rapsų. Dabar matome potencialą geram derliui. Javų derlių prognozuojame didesnį nei praeitais metais, rapsų – praeitų metų lygyje“, – BNS prognozavo jis. 

„Kiekvienam regione derlius skiriasi. Suvalkijoje ar Joniškio regione geras kviečių derlius yra 7-8 tonos, o Žemaitijos – 5-6 tonos“, – pridūrė S. Augas.

Pasėliai atrodo neblogai

A. Macijauskas sako, kad derliaus kokybę dar labiausiai paveikti gali liūtys, kruša ir ypač karščio bangos, kurios pastaraisiais metais nuolat pasikartoja – kelias dienas iš eilės yra tropinė temperatūra, o tokios oro sąlygos šiuo metu augalams yra pražūtingos.   

„Yra vietų, kur pasėliai jau nukentėjo nuo per stiprių pavasarinių šalnų, nuo liūčių ir krušos. Gauname pranešimų. Tokie lokalūs reiškiniai, gali būti vienas kitas ūkis smarkiau nukentėjęs, bet visos valstybės mastu pasėliai atrodo vidutiniškai neblogai“, –  kalbėjo A. Macijauskas. 

Pasak K. Šimo, nors balandis buvo šaltas ir sausokas, bet gegužės antrojoje pusėje ir birželį gautas reikiamas kritulių kiekis.

„Visų rūšių grūdai ir pasėliai atrodo gerai. Šiame etape lietaus kiekis didesnis nei įprastai ir tai didina prielaidas, jog Lietuva užaugins geresnį derlių nei pernai“, – tvirtino K. Šimas.

Jis pabrėžė, kad žieminiai rapsai žydėjo ilgai, temperatūros buvo pastovios, drėgmės netrūksta, bet svarbiausia, kad nuo Joninių iki javapjūtės lietaus nebūtų per daug.

„Dėl derliaus kokybės pasakyti dar anksti, kokybės įžvalgas galėsime padaryti ne anksčiau nei liepą“, –  pridūrė jis.

„Dotnuva Baltic“ sėklų ruošimo fabriko atstovas pastebėjo, kad šiemet vėluoja augalų vegetacija, todėl, tikėtina, nuo derliaus kūlimo iki rudeninės sėjos bus trumpesnis laikas ir ūkiai nespės pasiruošti savo sėklinės medžiagos.

„Įprastai tokiais metais išauga sertifikuotos sėklos poreikis. Jos bus iš dalies pigesnės, vertinant pramoninių javų ir sertifikuotų sėklų kainos santykį. Pernai, norint įsigyti 1 toną sertifikuotų kviečių sėklos, reikėjo parduoti 2,2 tonas pramoninių grūdų (kviečių), šių metų prognozė – 1,8-1,9 tonos“, – skaičiavo S. Augas.  

Pasak S. Augo, sertifikuotų sėklų poreikis auga kasmet, daugėją ūkių, kurie mato naudą, nes pasėtas augalas gyvybingesnis, dygstantys augalai geriau apsaugoti nuo ligų, didesnis būsimas derlius. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad didėjant deklaruojamiems plotams sertifikuota sėkla apsėjama vis dar nedaug plotų.

Mažesnis tręšimas didelės įtakos neturės 

A. Macijauskas sako, kad sumažintas tręšimas esminės ar didžiulė įtakos derliaus dydžiui neturės. Pasak jo, ir praėjusį rudenį, ir pavasarį kai kurie ūkininkai trąšų naudojo mažiau negu vidutiniškai per pastaruosius 10 metų – arba dėl jų išbrangimo, arba dėl stygiaus sutrikus prekybai.

„Derliui tam tikros įtakos turės sumažintas trąšų kiekis, bet didelės nebus – nesumažės derlius per pusę ar panašiai. Mažėjimas būtų keliais procentais. Bet tą derliaus sumažėjimą gali labai lengvai kompensuoti geros oro sąlygos – jeigu nebus aukštų temperatūrų, jeigu užteks drėgmės, jeigu derliaus nuėmimo metu bus geros oras, tad derlius gali būti visai neblogas nepaisant, kad panaudota mažiau trąšų“, – aiškino A. Macijauskas. 

K. Šimas sako, kad daugelis ūkių trąšų turėjo nusipirkę iš anksto, todėl pirmiems tręšimams jų pakako. Tačiau, pasak jo, tikėtina, jog kai kuriems ūkininkams trąšos galėjo būti nepasisavintos dėl kritulių.

„Trąšų pabrangimas labiausiai atsilieps būsimai žieminių pasėlių sėjai. Dėl to, jog 2023 metais derliaus kaina dar nėra susiformavusi, o šių metų derliui brangesnius įdėjimus kompensuoja pabrangę grūdai“, – teigė K. Šimas. 

Kainų svyravimai

Žemdirbių atstovai prognozuoja, kad nestabili geopolitinė situacija gali paveikti kainas, laukiama jų svyravimo.

K. Šimas sako, kad situacijos neapibrėžtumas, Ukrainoje sumažėję pasėlių plotai, neaiškūs Rusijos veiksmai, dėl sausros prognozuojamas mažesnis derlius Argentinoje, Prancūzijoje, Indijoje nesuteikia pagrindo stabilioms grūdų kainoms.

„Išankstinių pardavimų nėra daug, tiesiog grūdų augintojai, matydami kainų svyravimus, bijo rizikuoti ir grūdų šiuo metu parduoda labai nedidelėmis apimtimis“, – kalbėjo K. Šimas.

Anot jo, kainų svyravimams ar didesniems kritimams įtaką daro gandai apie artėjančią pasaulinę recesiją ar net krizę.

„Kadangi vyksta karas Ukrainoje ir visame pasaulyje neramu, kiekvieną dieną kažkas įvyksta, kaupiasi debesys virš ekonomikos. Manome, kad kainų svyravimai į abi puses kitą sezoną bus ne mažesni nei šį“, – K. Šimas. 

 Žemės ūkio rūmų pirmininkas taip pat pastebi, kad žiemkenčiai buvo sėti naudojant pigų kurą, skirtingai nei vasarojus, tačiau jis prognozuoja, kad grūdų kainos bus „tokios, kokių dar nebuvo“.

„Dabar 350 eurų už toną yra. Bet 400 eurų neperkops“, – įsitikinęs A. Svitojus.  

Jis įspėja, kad Rusijos karas Ukrainoje gali kainas smarkiai sumažinti.

„Jeigu rusai išleis ukrainiečių grūdus, turkai nupirks, rezervus atleis Kinija, kaina nukristų iki 200 eurų. Sužlugdytų ūkininkus. Dabar visos šalys turi rezervus, kuriuos, matydamos, kad derlius bus geras, ims pardavinėti. Gali ir taip būti rudenį“, – tvirtino A. Svitojus.   

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, šiais metais pasaulyje bus prikulta 2,78 mlrd. tonų grūdų – 16 mln. tonų mažiau nei pernai, ir nors tikėtinas nuosmukis nedidelis, bet būtų pirmas per pastaruosius ketverius metus.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder