Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
E.
E., 2021-08-04 20:14

Skiepytis ar nesiskiepyti? Tai kožno asmeninis pasirinkimas. Ir jis nėra nei teisingas, nei klaidingas. Tai tik vienas iš milijardų žingsnelių, įtakojančių evoliucijos eigą. Delfiai, lrytai ir visokie TV šlamštkanaliai, kuriuose visų galų ekspertai aiškina, kas sveika ir skanu, kas kenkia ar bjauru labiau sukelia hipochondrijos paūmėjimą, nei duoda kokios praktinės naudos skaitytojui. Na, koks rimtas portalas, pozicionuojantis save, kaip vos ne valstybės tribūną tame pačiame puslapyje talpins astrologinius kliedesius šalia Elono Masko vojažų į Visatą? Čia pat interviu duoda premjerė ar sveikatos ministeris, nekalbant apie marias savamokslių orakulų, negebančių rišliai ir argumentuotai atsakyti į klausimą, kuo neskiepytas pavojingas skiepytam? Ir keliais pikseliais žemiau randame instrukcijas, kaip ištvirkauti, kad nesužinotų sutuoktinis. O jei dar delfiai kokią neredaguotą Landsbergių torą su anapusinėmis fantazijomis išvynioja, tai visi tada pulkime ant kelių! Tiesiog neišmatuojamos kompetencijų aukštumos:) Ne visi juk gebame skaityti užusienių spaudą ar kritiškai vertinti savą, todėl vartojame tokią informaciją, kurią mums patiekia vietiniai nuomonių formuotojai. Šiuo rašiniu aš noriu pasidalinti bendrais pastebėjimais ir priminti kai kuriuos chrestomatinius dalykus.
Natūralus žmogaus imunitetas formuojasi tūkstantmečiais, nes žmogus yra visų įmanomų Žemės gyvių kontaktų archyvaras. Vieni draugiški, kiti nelabai, treti gudraudami parazituoja, bet nekelia bėdų ar net padeda gyventi. Žmogaus ląstelės, jei jos nėra nualintos ligų, intoksikuotos antibiotikais ar kitaip „pasveikatintos" sugeba atpažinti įvairius įsibrovėlius ir yra paruošusios atitinkamą atsaką. Žmogaus natūralus imunitetas yra plataus spektro, jis talpina milijonų metų tarpsnio organizmų ar jų išvestinių archyvą. Ir koronos virusai nėra naujiena, nes jie yra vieni pirmųjų organizmų planetoje, tobuli parazitai, gebantys išlaukti savo valandos ekstremaliausiose sąlygose. Tokių gyvių savo aplinkoje turime mirijadus, ir nieko - gyvename. Mat, virusas, kaip parazitas, yra suinteresuotas užsitikrinti saugią aplinką replikacijai. Todėl mūsų ir nežudo drastiškai tie virusai, kurie jau įrašyti žmogaus imuniteto „duomenų bazėje“ (sezoniniai gripai, ŽIV, Herpes etc.)
Patekę į žmogaus organizmą covid-19 virusai jei ir sutinka natūralų imuninį atsaką, tai jis būna silpnas, nes covid-19 yra chimera ir apie jį imuniteto archyve įrašų beveik nėra. Kai virusas įsitaiso mūsų organizme ir klonuodamas pats save (nemutuoja į mandresnį, nes į ląsteles įsilaužti buvo paprasta) nekelia mums „biuleteninių“ rūpesčių, antikūniai nukenksmins jį, kaip ir bet kurį tradicinį įsibrovėlį. Antikūniai atlieka savo torpedų darbą, o ląstelėse lieka įrašai apie naują įsibrovėlį. Deja, tas faktas neįvertinamas ir naudojami antikūnių testai, nes masiniai tyrimai ląstelių atminties lygyje yra itin brangūs. Vyresnio žmogaus, ypač nualintas ligų ar chemoterapijų organizmas sunkiau susitvarko su šia infekcija. Tai įtakoja ir nebe tokia srauni medžiagų apykaita, kraujotaka ir kiti dalykai, padedantys išlaikyti ląstelių sveikatą.
Vakcinavimas turėtų būti vykdomas tik tvirtai įsitikinus, kad asmuo nesirgo kovidu, o po skiepijimo užtikrinti jo izoliaciją, kol susiformuos imunitetas tam užkratui. Sutikite, kad tai įgyvendinti mūsų dinamiškoje visuomenėje praktiškai neįmanoma. O tas veterinariškas vakcinavimas „visų, visur ir viskuo“ šiuo metu formuoja ne tiek imunitetą, kiek tobulina patį virusą, kuris susitikęs su vakcinos pažymėta ląstele keičia savo visrakčius, kol ją atrakina. Suprantama, sužadinti antikūniai idealiu atveju pristabdo įsibrovėlį, tačiau dažnai virusui pavyksta pramušti apsaugas, jis replikuojasi ir išeina į žmones maksimose, turguose ar renginiuose jau kitoks - agresyvesnis ir atsparesnis už savo pirmtaką, su papildytu visrakčių arsenalu ląstelių atrakinimui. Vaizdžiai kalbant, uždrausdami lapei kastis po tvora, išmokėme ją perlipti. Tokiu būdu vietoj kelių, „sužmogintų“ 2019 metų viruso versijų, kurios šokinėdamos nuo žmogaus prie žmogaus tapdavo „prijaukintomis“ ir praktiškai nepavojingos, turėsime tiek modifikacijų, kiek virusas iš aibės vakcinų ir jų kombinacijų gebės prisigaminti visrakčių. Ir tai bus pažįstantis visas spynas monstras, kuriam vien plaučių gali nebeužtekti...Ir čia prasideda pasaka be galo. Taip, vakcinos yra civilizacijos gėris, kaip elektra ar visuotinis švietimas. Tačiau jų negalima naudoti pandemijos metu, kaip mutacijų stabdymo priemonės. Virusas ir taip natūraliai keičiasi, priklausomai nuo mūsų imuninio atsako, o mes dar jam įteikiame raktus nuo biocheminės laboratorijos! Palengvina ligos eigą? Valio, seneliams - pats tas. Bet kam reikia vakcinuoti jaunus žmones, kurie nejaučia jokios ligos arba jaučia ją silpnai ir puikiai natūraliai susitvarko net su jau plintančiais štamais? Logiškas atsakymas, kuris patiktų sąmokslų teoretikams - daugiau naujų virusų versijų užtikrina ilgalaikį pelną vakcinų gamintojams ir kitiems šito pandeminio kaspinuočio nariams.
Gaila, kad vyriausybė nekritiška pseudomoksliniam popsui, nes tai kas vyksta yra ne mokslo pažanga, ne Dievo valia. Tą procesą vykdo velnio apsėsti ir nužmogėję padarai, mažai ką bendro turintys su mokslu. Aš nesu mikrobiologijos specialistas. Bet suprasti bendrus principus, kurių santrauką čia džiazo stiliumi pateikiau, man padėjo ne gatvės ir valdžios panikieriai, bet daugybę valandų prie mikroskopų laboratorijose dirbę mokslo žmonės tokie, kaip Liukas Montanje, Nobelio premijos laureatas, atradęs ŽIV 1983 m., taip pat žymus Iljos Mečnikovo MTI mokslinis vadovas ir Rusijos MA akademikas virusologas Vitalijus Zverevas, kurį savo tėvynėje užčiaupia dėl to, kad viešai skelbia apie vakcinacijos žalą pandemijos metu, kiti specialistai, kurie neparduoda savo moralinių - profesinių principų ir yra pasiekę šioje srityje tikrai daugiau, nei pandeminius opusus kurpiantys PSO klapčiukai. Aplamai, surinkus 2019-2021m. pandeminę dėlionę į vieną paveikslą, iškyla itin ryškios istorinės paralelės su TSRS akademiko T.Lysenkos "moksline" veikla, kuomet dėl politinių partijos tikslų buvo triuškinami nusipelnę genetikai, žymūs selekcininkai, žlugdomas fundamentalus mokslas ir visi tie, kas nepritarė tam pseudomoksliniam buldozeriui. Neįtikėtina ir apmaudu, kad XXI amžiuje mes sulaukėme savo "skiepų buldozerio".
Ir reziumuodamas norėčiau pridurti, kad persirgęs ar kontaktavęs su užkrato nešiotojais, bet nesusirgęs asmuo neturėtų veltis į politinių ir finansinių veikėjų kurstomą skiepų kampaniją, kad netaptų naujų viruso versijų „mokymo centru“ ir inkubatoriumi. Jauni, keliaujantys žmonės, turintys didžiules komunikavimo galimybes ir yra aktyviausi platintojai, ko nepasakysi apie sėslius senelius, kuriems jau paprastas nusičiaudėjimas kraujagysles sprogdina. Suprantama, pasirinkusiems tokį kelią gali kilti bėdų darbovietėje, visuomenėje, bet čia jau teisininkų erdvės. Štai toks mano požiūris į esamą situaciją. Visiems skaičiusiems gero laiko ir gražios vasaros. Būkime kritiški žinių srautui ir saugokimės protingai.
P.S. Mažytis melas gimdo didžiulį nepasitikėjimą. O jo šiuo metu statistikoje ir atsakingų asmenų pareiškimuose yra tiek, kad tomis raidėmis ir skaičiais iki Mėnulio kelią nutiestume.

Dėmesio! Jūs skaitote komentarų skiltį. Komentarus rašo naujienų portalo VE.lt skaitytojai. Nuomonės nėra redaguojamos ar patikrinamos. Skaitytojų diskusijos turinys neatspindi redakcijos nuomonės.