Infliacijos fone – gera žinia pirkėjams: lietuviškas derlius šiemet pigesnis

VE.LT

2026-06-26 07:53

Kylančių kainų ir brangstančių degalų laikotarpiu pirkėjus pasiekė netikėta žinia – pirmosios lietuviško derliaus daržovės parduotuvių lentynose šiemet kainuoja palankiau nei pernai. Lietuviškos bulvės, agurkai, pomidorai, salotos ir pirmosios uogos jau pradėjo kelionę iki vartotojų, o kai kurių produktų kainos sumažėjo net keliomis dešimtimis procentų.

Tačiau už mažesnių kainų slypi ir įdomus paradoksas – nors parduotuvėse kai kurios daržovės atpigo, augintojų gaunamos kainos išliko panašios. Ekspertai aiškina, kad galutinę kainą lemia ne tik derlius, bet ir visas kelias nuo ūkio iki pirkėjo krepšelio.

Kylančios infliacijos ir degalų kainų šuolių fone vartotojus turėtų džiuginti parduotuvių lentynas šį mėnesį pasiekiančios pirmosios naujo derliaus lietuviškos daržovės – jų kainos tikrai nesikandžioja.

Pigiau nei pernai

„Lietuviškas derlius jau pradėjo savo kelionę į parduotuvių lentynas bei pirkėjų krepšelius: turime ne tik pirmųjų lietuviškų bulvių, bet ir pomidorų, agurkų, salotų, salierų, braškių ir tas produktų sąrašas sezono metu tik pildosi“, – Alfa.lt sakė „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

Prekybos tinklo atstovė tikino, kad lietuviško derliaus kainos šiuo metu „tikrai nesikandžioja“: lietuviškos bulvės kainuoja tiek, kiek ir praėjusiais metais, o trumpavaisiai agurkai ir pomidorai gerokai pigesni nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.

„Praėjusiais metais agurkų derlius buvo prastas ir tai darė įtaką kainoms, tačiau šiais metais šios daržovės pigesnės. Agurkų šiuo metu galima įsigyti maždaug 25 proc. pigiau, o pomidorų apie 30 proc. pigiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – teigė G. Kitovė.

Palankesnės kainos

„Rimi“ viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pasakojo, kad šių metų lietuviškų daržovių sezonas prasidėjo panašiu metu kaip ir pernai.

„Nors augintojai vis dar susiduria su iššūkiais, susijusiais su auginimo bei tiekimo kaštais, šiemet dalies populiariausių lietuviškų daržovių kainos pirkėjams yra palankesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šiuo metu matome, kad lietuviškų šviežių bulvių, trumpavaisių ir ilgavaisių agurkų kainos yra mažesnės nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Tai lemia stabilesnė pasiūla, konkurencinga rinka ir mūsų nuoseklios pastangos pirkėjams pasiūlyti kuo geresnį kainos ir kokybės santykį.

Lietuviškų pomidorų kainos išlieka gana stabilios ir reikšmingai nesiskiria nuo praėjusių metų lygio“, – Alfa.lt sakė L. Lesauskaitė-Remeikė.

„Rimi“ parduotuvėse pirkėjai, pasak jos, jau gali rasti lietuviškų bulvių, pomidorų, trumpavaisių ir ilgavaisių agurkų, salotų, svogūnų laiškų, prieskoninių žolelių bei smidrų.

„Platesnio lietuviškų daržovių asortimento tradiciškai tikimės vasaros viduryje ir antroje jos pusėje. Matome, kad pirkėjams lietuviška produkcija išlieka itin svarbi – jie aktyviai renkasi vietos augintojų produkciją dėl šviežumo, kokybės ir galimybės palaikyti Lietuvos ūkininkus“, – teigė „Rimi“ atstovė.

Beveik viskas pigiau

„Maximos“ prekybos tinklo atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius pasakojo, kad šiemet šviežio derliaus lietuviškos sveriamos bulvės prekybos tinkle „Maxima“ kainuoja 0,99 Eur/kg, arba 23 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Šį pokytį, pasak T. Atraškevčiaus, lemia gausus ūkininkų derlius bei šių metų pradžioje įgyvendinta kainų mažinimo revoliucija.

Trumpavaisiai agurkai šiemet „Maximoje“ pigesni 1 euru, jų kaina siekia 2,99 Eur/kg. Lietuviškų pomidorų kaina šiemet siekia 2,89 Eur/kg. Jų kaina yra mažesnė 17 proc.

„Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad „Maximos“ parduotuvėse siūlome net 15 skirtingų lietuviškų pomidorų pasirinkimų“, – pabrėžė T. Atraškevičius.

Šiuo metu pirkėjai „Maximoje“ gali rasti naujo derliaus lietuviškų ilgavaisių agurkų, jų kaina sumažėjo nuo 1,69 iki 0,89 euro.

Parduotuvėse pirkėjų laukia ir lietuviškos braškės – 450 g šių uogų indelis kainuoja 3,49 euro, arba 30 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.

„Šią savaitę lentynas pildome ir pirmosiomis lietuviškomis sausmedžio uogomis. Jos kainuoja 3,99 euro už indelį ir yra 11 proc. pigesnės nei pernai. Artimiausiu metu asortimentą papildys lietuviškos šilauogės ir avietės“, – Alfa.lt sakė „Maximos“ atstovas.

Iki 50 proc. brangiau

Prekybos tinklas „Norfa“ šiuo metu pirkėjams siūlo naujo derliaus lietuviškų bulvių, smidrų, įvairių rūšių salotų, krapų, trumpavaisių ir ilgavaisių agurkų ir pomidorų.

Šiltnamiuose užaugintais lietuviškais agurkais ir svogūnų laiškais „Norfa“ prekiauja ištisus metus. Šio tinklo parduotuvių lentynose vis dar galima rasti praėjusio sezono lietuviškų bulvių, burokėlių ir svogūnų. O dauguma šviežių daržovių parduotuvėse pasirodė prieš tris savaites ar mėnesį.

„Šių metų šviežių daržovių kainos išlieka stabilios ir yra labai panašios į praėjusių metų to paties laikotarpio kainas. Tačiau šviežios lietuviškos daržovės sezono pradžioje gali būti apie 50 proc. brangesnės už atvežtinę produkciją, – Alfa.lt sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis. – Senojo lietuviško derliaus daržovės (bulvės, burokėliai, svogūnai) šiuo metu išlieka pačios pigiausios rinkoje.“

Pasak D. Ryliškio, maksimalaus lietuviškų daržovių asortimento bei palankiausių kainų piko tikimės nuo vasaros vidurio, kai prasidės masinis vietos ūkių derliaus nuėmimas.

Skirtingomis kryptimis

Ekspertai pastebi, kad šiemet išryškėjo vienas paradoksas: didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse šviežios bulvės atpigo, nors vidutinė augintojo gaunama kaina nepasikeitė.

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, birželio 15–21 d. neplautų ir nesupakuotų naujo derliaus bulvių vidutinė augintojo kaina buvo 0,78 euro už kilogramą (Eur/kg). Lygiai tiek pat ji siekė ir tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse supakuotų lietuviškų naujo derliaus bulvių kilogramas vidutiniškai kainavo 1,29 euro, arba beveik 13 proc. mažiau nei prieš metus, kai vidutinė kaina siekė 1,48 euro.

„Tai gerai parodo, kad augintojo ir galutinė vartotojo kaina ne visada juda kartu. Augintojo gaunama kaina gali išlikti tokia pati, o didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse bulvės tuo pat metu atpigti.

Mažmeninę kainą lemia ne vien augintojo kaina, bet ir tiekimo, paruošimo bei prekybos grandinėje priimami sprendimai.

Todėl vien iš kainos parduotuvėje pokyčio negalime spręsti, kad tiek pat pasikeitė ir augintojo gaunama kaina“, – sakė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vyr. ekonomistas dr. Evaldas Stankevičius.

Kas sudaro bulvių kainą?

Iš pirmo žvilgsnio kainų skirtumas gali stebinti: augintojo parduodamos neplautos ir nesupakuotos bulvės kainavo 0,78 Eur/kg, prekybos tinklų parduotuvėse supakuotų bulvių kilogramas – 1,29 euro, o turgavietėje pardavėjų prašoma kaina siekė 2,23 euro.

Ekspertai aiškina, kad šių kainų negalima lyginti taip, tarsi visur būtų parduodamas visiškai vienodas produktas. Mat k ad bulvės pasiektų prekybos tinklo lentyną, jas reikia atrinkti, išrūšiuoti, supakuoti ir pristatyti į prekybos vietą. Prie galutinės kainos prisideda ir produkto laikymo, prekybos bei galimų nuostolių sąnaudos.

Turgavietėje kainodara kitokia: čia fiksuojama pirminė pardavėjo prašoma kaina, dažnai parduodami mažesni kiekiai, o vasaros pradžioje pirmojo lietuviško derliaus pasiūla dar būna ribota.

Taigi kainų skirtumą lemia ne vien pats bulvių kilogramas. Skiriasi produkto paruošimas, pardavimo sąlygos ir visas jo kelias nuo augintojo iki pirkėjo.

Reikalauja daugiau darbo

Norint bulves rinkai pasiūlyti vasaros pradžioje, jas reikia anksti pasodinti, saugoti nuo pavasarinių šalnų, o prireikus – laistyti. Ankstyvasis derlius dar nėra gausus, todėl vienam kilogramui tenka didesnė auginimo ir derliaus nuėmimo sąnaudų dalis.

Kainai įtakos turi trąšos, degalai, darbuotojų atlygis, laistymas ir oro sąlygos. Šalnos, užsitęsusi sausra ar gausūs krituliai gali sumažinti ankstyvąjį derlių.

Todėl pirkdami pirmąsias lietuviškas bulves mokame ne tik už jų svorį, bet ir už tai, kad jos mūsų stalą pasiekė anksčiau.

2026 m. duomenys rodo, kad naujo derliaus bulvių kainos skirtingose pardavimo vietose per metus kito nevienodai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse vidutinė kaina sumažėjo nuo 1,48 iki 1,29 Eur/kg.

Vidutinė augintojo kaina nepasikeitė ir siekė 0,78 euro, o turgavietėse birželį prašoma kaina, kaip ir prieš metus, buvo 2,23 Eur/kg.

Valgome trečdaliu mažiau

Bulvė Lietuvoje niekada nebuvo tik dar viena daržovė – ji yra neatsiejama tradicinės lietuviškos virtuvės dalis. Iš jos gaminami cepelinai, kugelis, bulviniai blynai ir vėdarai, ji patiekiama prie šaltibarščių.

Kartu bulvė išlieka vienu universaliausių kasdienio maisto produktų, tinkančių ir šventiniam stalui, ir paprastai vakarienei po darbo.

Vis dėlto per pastaruosius du dešimtmečius mūsų mitybos įpročiai pasikeitė. 2004 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvartodavo 124 kg bulvių, o 2024 m. – 81 kg. Taigi per 20 metų jų vartojimas sumažėjo daugiau kaip trečdaliu.

Tačiau net ir sumažėjus vartojimui, vienam gyventojui per mėnesį vis dar tenka beveik 7 kg bulvių. Jos nebėra tokia dominuojanti mitybos dalis kaip anksčiau, tačiau iš lietuviško stalo nedingo.

„Šie skaičiai rodo ne bulvės pasitraukimą iš mūsų virtuvės, o pasikeitusį jos vaidmenį. Šiandien turime gerokai platesnį maisto produktų pasirinkimą, tačiau bulvė išlieka gerai pažįstamu ir dažnai perkamu produktu.

Dėl to jos kaina daugeliui tampa ir savotišku kasdienio maisto kainų matu – pokyčius pastebime greitai, nes turime su kuo juos palyginti“, – pabrėžė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.