Iš Vilniaus, Talino ir Rygos - Baltijos šalių popierius perdirbamas Klaipėdoje

Dar 1898 metai įkurtas „Grigeo Klaipėda“ fabrikas - ilgiausiai Klaipėdos mieste veikianti gamybos įmonė. Didžiausias tokio tipo fabrikas Baltijos šalyse lapkritį minėjo 125 metų darbo sukaktį. Per metus perdirbantis per 130 tūkst. tonų makulatūros, arba daugiau nei pusę visų Lietuvos, Latvijos ir Estijos popieriaus atliekų, uostamiestį jis pavertė kritinės reikšmės arterija regione.

Kasdieniame gyvenime mus supantys gaminiai iš popieriaus ar kartono pakuotė tapo tokiu įprastu reiškiniu, kad retai susimąstome apie jų kilmę ar apie tai, kokį svarbų vaidmenį šiuolaikinėje ekonomikoje vaidina popieriaus pramonė.

Taip pat nedaugelis žino, kad pagaminti vienai tonai popieriaus reikia apie 17-20 brandžių medžių ir iki 50 tonų vandens.

Šiandien Europos Sąjungoje 9 iš 10 kartono dėžučių yra pagaminamos iš perdirbto popieriaus. Laikomasi griežtų reikalavimų, kad 80 proc. į rinką patenkančios popierinės pakuotės turi būti perdirbta. Viena popierinė pakuotė gali būti perdirbta iki 8 kartų.

Vienintelė Baltijos valstybėse

Pasak „Grigeo Klaipėda“ vadovo Tomo Eikino, įmonė uostamiestyje yra vienintelė Baltijos valstybėse, perdirbanti makulatūrą.

„Šiandien “Grigeo Klaipėda„ reikšmingai prisideda prie Europos ir Lietuvos įsipareigojimų klimato kaitai ir šiltnamio efekto mažinimui, esame svarbi žiedinės ekonomikos dalis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė T. Eikinas.

Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ gamina aukštos kokybės žaliavą gofruoto kartono gamybai - testlainerį (lygių sluoksnių kartonas) ir fliutingą (gofruoti skirtas popierius ir korinio užpildo žaliava).

Taip pat bendradarbiaujama su baldų gamybos įmonėmis. Joms tiekiamas korinis užpildas korpusinių baldų plokščių gamybai.

„Esame svarbi didžiausios regione popieriaus gamybos pramonės grupės dalis. “Grigeo„ įmonė dirba net karo niokojamoje Ukrainoje. Černyhovo regione, visai netoli Baltarusijos sienos, veikia gofruoto karto gamybos fabrikas “Mena Pak„. Palaikome kolegas iš Ukrainos. Kiek tai įmanoma karo sąlygomis, stabiliai tiekiame jiems žaliavą“, - sako T. Eikinas.

Anot jo, „Mena Pak“ pirmąją karo Ukrainoje dieną buvo nutraukusi gamybą. Tačiau darbuotojams ir toliau buvo mokami atlyginimai. Veiklą pavyko atnaujinti 2022 metų gegužę.

Lyderiai regione

Lietuva šiandien neabejotinai yra popieriaus perdirbimo lyderė Baltijos valstybėse. Makulatūros surinkimo ir perdirbimo problemą padedame spręsti ir Latvijai bei Estijai.

Tam, kad Klaipėdoje naujam gyvenimui atgimtų jau kartą panaudoto popieriaus atliekos, antrinių žaliavų surinkimu ir paruošimu perdirbimui nuo 2010 m. rūpinasi „Grigeo Recycling“.

Anot jos vadovo Almanto Tamošiūno, į Vilniuje esančią įmonę atkeliauja spaustuvėse susidarančios gamybinės popieriaus atliekos; biuruose panaudotas popierius ir dokumentacija su pasibaigusiu saugojimo terminu; kartonas ir gofruotasis kartonas bei jo pakuotės, kartono gamybos atliekos; brokuota popieriaus ir kartono produkcija.

Įmonė surenka makulatūrą bendradarbiaudama su prekybos centrais, gamybinėmis įmonėmis ir buitines atliekas surenkančiomis bendrovėmis.

„EUROSTAT duomenimis, Baltijos šalyse per metus perdirbimui surenkama apie 234 tūkst. tonų (2020 metais) popierinės pakuotės. Daugiau nei pusę šio kiekio pristatome perdirbimui į Klaipėdą“, - statistiką pateikia A. Tamošiūnas.

„Grigeo Recycling“ surenkamos popieriaus ir kartono atliekos išrūšiuojamos ir siunčiamos perdirbti į „Grigeo Klaipėda“. Per dieną tai net 25-30 pilnų makulatūros sunkvežimių.

„Jei nebūtų “Grigeo Klaipėda„ įmonės, makulatūrą tektų išvežti perdirbti į užsienį, Vokietijos fabrikus. Vienos tonos pervežimas kainuotų apie 50 eurų. Tai beveik 4 kartus brangiau nei pristatymas į Klaipėdą. O kur dar papildoma oro tarša sunkiuoju transportu“, - „Grigeo Klaipėda“ svarbą žiedinei ekonomikai akcentuoja A. Tamošiūnas.

Eksporto skatinimas

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Egidijus Mockus akcentuoja, kad „Grigeo Klaipėda“ gaminama produkcija yra svarbi ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Jei kartono žaliavos gamybos įmonės Lietuvoje nebūtų, visą produkciją tektų importuoti iš Lenkijos“, - pastebi E. Mockus.

Anot jo, šalies ekonomikos augimui būtent yra svarbu, kad kuo daugiau prekių ir paslaugų būtų eksportuojama, o ne importuojama.

Pasak T. Eikino, apie 70 proc. „Grigeo Klaipėda“ produkcijos yra eksportas, kuris keliauja į dvi dešimtis pasaulio valstybių.

Nors rinkos svyravimų ir pasitaiko, Klaipėdos fabriko produkcijos paklausa Europoje ir pasaulyje yra pakankami stabili. Didelė dalis pagaminamos kartono žaliavos eksportuojama į Skandinavijos valstybes, Lenkiją, Vokietiją, Baltijos šalis, taip pat Pietų Ameriką ir net Afriką.

„Sakyčiau, kad Lietuvoje “Grigeo Klaipėda„ produkcijos net trūksta, galėtų būti gaminama ir daugiau. Krizės ateina ir praeina. Linkiu šiai įmonei didelės sėkmės ateityje“, - sako E. Mockus.

Šiaulių apygardos teisme šiuo metu yra nagrinėjama daug atgarsio sulaukusi „Grigeo Klaipėda“ taršos byla. Procesas trunka jau beveik 4 metus, pastaraisiais mėnesiais teisme apklausiami liudytojai. Įmonė yra prisiėmusi atsakomybę ir davusi pažadą pašalinti iš Kuršių marių teršalus.

„Grigeo Klaipėda“ nuotr.
„Grigeo Klaipėda“ nuotr.

Planuoja modernizaciją

Pasak T. Eikino, keli pastarieji metai „Grigeo Klaipėda“ tikrai buvo iššūkių laikotarpis. Tačiau problemas pavyko išspręsti.

„Išsaugojome darbuotojų branduolį. Klaipėdos fabrike šiuo metu dirba 160 žmonių. Ieškome ir naujų, ypač su pramonės inžinieriaus kvalifikacija. Klaipėdoje jaučiamas specialistų trūkumas, tenka konkuruoti su kitomis įmonėmis“, - sako T. Eikinas.

Anot jo, augant ekonomikai ir vartojimui kasmet popieriaus atliekų tik daugėja. Todėl „Grigeo Klaipėda“ jau rengia plėtros planus, kad ir toliau galėtų užtikrinti stabilų regiono popieriaus atliekų perdirbimą.

„Šiuolaikinės technologijos leidžia modernizuoti įmonę ir didinti gamybos pajėgumus neplečiant gamybinių plotų“, - akcentuoja „Grigeo Klaipėda“ vadovas T. Eikinas.

Anot jo, įrangos modernizavimas ir atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas, nes gamyba turi atitikti griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

„Investavome į anaerobinį bioreaktorių. Jį pastačius ženkliai sumažinome į AB “Klaipėdos vanduo„ nuotekų tinklus tiekiamo gamyboje panaudoto vandens taršą bei sklindančius kvapus. Reaktoriuje susidarančias biodujas panaudojame šilumos gamybai savo katilinėje. Gaunama dviguba nauda tiek saugant aplinką, tiek taupant išteklius“, - akcentuoja T. Eikinas.

Jis sako, kad „Grigeo Klaipėda“ tikrai jaučia padidintą tiek kontroliuojančių institucijų, tiek visuomenės dėmesį. Įmonė supranta keliamus lūkesčius. Tačiau vadovas tikisi, kad „Grigeo Klaipėda“ netaps politinių jėgų tarpusavio kovų įkaite.

„Vykdome visus aplinkosauginius reikalavimus. Taip pat dar prieš dvejus metus esame parengę aplinkos atkūrimo priemonių planą ir galėtume jį įgyvendinti, tačiau niekaip negauname tam leidimo“, - sako „Grigeo Klaipėda“ vadovas.

Jis pažymi, kad per vieną pamainą, trunkančią 12 valandų, gaunama tokio ilgio popieriaus juosta, kad jos pakaktų keliui nuo Klaipėdos iki Vilniaus ir atgal nutiesti. O perdirbant Klaipėdoje makulatūrą per metus išsaugoma per 2 milijonus medžių.

„Grigeo Klaipėda“ istorija

Klaipėdos celiuliozės fabriko istorija prasideda XIX a. pabaigoje Hanoverio mieste, Vokietijoje.

Čia 1898 m. įkurta AB Klaipėdos celiuliozės fabrikas (Zellulosefabrik Memel A.-G.).

Artėjant šimtmečio pabaigai, akcinė bendrovė pasirodė Hanoverio ir Klaipėdos prekybos registruose, o netrukus Klaipėdos priemiestyje Smeltėje prasidėjo ir jos statybos.

Po Antrojo pasaulinio karo nuostolių (susprogdinta elektros stotis, visiškai sugadinta beveik visa ten buvusi įranga) prasidėjo fabriko atstatymo darbai ir sparti įmonės modernizacija. 1973 m. sumontuota vienintelė tokia Sovietų Sąjungoje kartono gamybos mašina, gaminusi aukštos kokybės kartoną, o 1975 m. fabrike atsirado kartono dėžučių gamybos mašina, kuria imta gaminti spalvotų dėžučių ruošinius.

1976 m., kai popieriaus gamybai „Grigeo Klaipėda“ naudojo medienos celiuliozę, šioje gamykloje buvo pagaminama apie 95 proc. visoje Sovietų Sąjungoje naudojamų degtukų dėžučių.

1990 m. dėl ekonominės blokados kartono gamyba ėmė mažėti, o kartu krito ir jo kokybė. Galiausiai gamyba visai sustabdyta.

1994 m. Klaipėdos celiuliozės fabrikas privatizuotas - tapo AB „Klaipėdos kartonas“. O 1995 m. popieriaus ir kartono gamyba pradėta iš naujo. Pagrindinė produkcijos rūšimi tapo popierius, skirtas gofruotai pakuotei gaminti.

Nuo 2007 m. II pusmečio bendrovė išplėtė savo gaminių asortimentą ir pradėjo naujo produkto - kartoninio korinio užpildo - gamybą.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder