Tik ar jis džiugins ilgiau, nei teks mokėti paskolos įmokas? Kokius klausimus sau užduoti prieš skolintais pinigais sumokant už stambų pirkinį arba suvedant keliaženklį skaičių paskolos prašyme?
Ar gali būti „geros“ ir „blogos“ skolos?
Kai kuriuose straipsniuose paskolos skirstomas į „geras skolas“ ir „blogas skolas“.
„Gera skola“ – tai ta, kurios pinigus investuoji, jais moki būsto paskolą (nes būstas dažniausiai brangsta, kitu atveju jį vis tiek tektų nuomotis ir patirti išlaidų), moki už mokslus, kurie ateityje leis aukščiau užkopti karjeros laiptais, dirbti daugiau kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Na, o „blogos skolos“ – tos, kuriomis tiesiog patenkiname savo saldžius norus, tokius, kaip naujas automobilis, naujas telefonas, suknelė ar panašiai.
Tačiau „Yahoo finance“ autoriaus John‘o Csiszaro teigimu, toks skirstymas nebūtinai yra teisingas.
Pavyzdžiui, gali būti, jog už mokslus prestižiniame universitete sumokėsite tokią sumą, jog paskolos įmokos ne vienerius metus nukirs riebią dalį atlyginimo. O pragyvenimui liks tiek pat, kiek gauna žmogus, užimantis gerokai mažiau atsakomybės ir įgūdžių reikalaujančias pareigas.
Tas pats – su būsto paskola. Dažniausiai būsto paskolos skaičiuoklės jums atskleidžia, kokią didžiausią paskolą galite pasiimti.
Na, jei jau galite, tai ko čia varžytis? Verta labai gerai apsvarstyti, kokio dydžio šiandieninėje situacijoje yra jūsų šeima ir kokio dydžio būsto jums reikia šiandien. Kokio dydžio paskola šiandien yra optimali?
Prisiminkite, jog kiekviena paskola, kuri pablogėjus finansinei situacijai gali tapti nepakeliama našta, yra „bloga“ paskola.
Kokią dalį jūsų pajamų turėtų užimti paskola?
Lietuvos bankas šiandien riboja gyventojų galimybes pasiskolinti, jei įmokų suma viršija 40 proc. jų pajamų. Tačiau tokia dalis – tai jau žemutinė riba, aukšta rizika, kad paskolos negalėsite išmokėti.
Tad kaip pasitikrinti, kad skolinatės racionaliai, tiek, kiek galėsite išmokėti net ir pablogėjus situacijai?
Portalas CNBC.com pataria svarstant pirkti automobilį ar kitą didelį pirkinį ir skaičiuojant būsimos paskolos dydį, įmokai kartu su palūkanomis skirti ne daugiau 10 proc. savo pajamų.
Taip pat pasirinkti paskolos laikotarpį ne ilgesnį nei 6-8-eri metai. Tokia pati taisyklė, matyt, galėtų galioti ir kitiems daiktams, kurie palengvintų jūsų gyvenimą, bet nėra tokie esminiai, kaip būstas.
Paskolai didesnę dalį pajamų vertėtų skirti tuo atveju, jei automobilis yra jūsų darbo priemonė, t.y., padėtų įgyvendinti daugiau užsakymų per dieną ir uždirbti daugiau lėšų, taip pat jei reikia būsto remonto, be kurio gyventi jau yra nepatogu, reikia kokio nors įrengimo užtikrinančio komfortišką gyvenimą, pavyzdžiui, rekuperatoriaus ar šildymo katilo.
Visi norai, tokie kaip naujesnis telefonas ar televizorius tuo atveju, jei turite veikiantį prietaisą, tiesiog norisi naujesnio ar turinčio daugiau funkcijų, neturėtų peržengti 10 proc. pajamų taisyklės.
Finansų ekspertai pataria apskaičiuoti savo pajamų ir įsipareigojimų santykį, kuris yra tiesiog visų privalomų mokėti paskolos įmokų suma, padalinta iš gaunamų pajamų.
Gausite skaičių, kurį padauginę iš 100 % žinosite, kokią dalį jūsų atlyginimo užima finansiniai įsipareigojimai.
Patartina, kad įmokos neviršytų 25 % ribos.
Specializuotas paskolų ir indėlių bankas „Fjord Bank“ taip pat siekia, kad paskolos įmokos klientams netaptų našta, todėl skatina skolintis atsakingai.
Pasak banko atstovo Juliaus Atidukraičio, pagal Lietuvos banko patvirtintus Atsakingo skolinimo nuostatus Lietuvoje leidžiamas pajamų ir įsipareigojimų santykis yra ne daugiau 40%, t.y. jei uždirbate 1000 EUR, tai paskolų įmokų suma negali viršyti 400 EUR ribos ir daugiau pasiskolinti nepavyks.
Vartojimo paskolos dažniausiai imamos maždaug 5-eriems metams, jei per juos pajamos pakyla, galima pasiskolinti papildomai.
„Iš mūsų praktikos pastebime, kad daugiausiai paskolų įmokos sudaro iki 30 % žmogaus pajamų nors yra atvejų kurie pasiekia ir 40 proc. ribą,“ – sako J. Atidukraitis.
Iš „Fjord Bank“ klientai ima paskolas įvairiausiems tikslams: automobiliams, kelionėms, daiktų pirkimui, šventėms, mokslams, baldams, buitinei technikai.
Klausimai, kuriuos reikėtų sau užduoti prieš imant paskolą
Kaip atskirti „poreikius“ ir „norus“? Poreikiai – tai tie, be kurių tiesiog negalėtume gyventi. Vienas aktualiausių klausimų, prieš įsigyjant naują daiktą – ar jau turite daiktą, kurio paskirtis – tokia pat?
Jei taip ir jums reikia daikto, suteikiančio daugiau galimybių, pamėginkite bent jau parduoti senąjį ir taip surinkti dalį lėšų naujam.
Kiti klausimai, kuriuos turėtumėte sau užduoti prieš įsigydami daiktą:
1. Kokios vertės jis pridės mano gyvenimui?
2. Kaip dažnai ir kur naudosiu šį daiktą?
3. Kiek laiko jis man tarnaus?
4. Ar žaviuosi daiktu, ar tik jo nedidele kaina (pigumu)?
5. O gal galėčiau šį daiktą pasiskolinti iš draugo?
6. Ar jau patyrinėjau pasiūlymus ir žinau, kiek šis daiktas kainuoja kitur? Ar tai – racionali kaina?
Atsakę į šiuos klausimus jau blaivesniu protu galėsite įvertinti daikto poreikį.
Kai kurie finansų specialistai rekomenduoja palaukti tris mėnesius (taip, šiandieniniame pasaulyje – velniškai ilgai!) ir jei vis dar jausite daikto poreikį, tuomet jį įsigyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą