Kaip susigrąžinti darbuotojus į biurą: užtenka maisto ir trumpesnių kelionių į darbą?

Vis tik, kai kurie verslai darbuotojus į biurą bent iš dalies norėtų susigrąžinti – apie tai jau pranešė „Amazon“, „Tesla“, IBM ir kitos JAV gigantės, o kai kurios dėl to net susilaukė darbuotojų pasipiktinimo. Ar ši tendencija ateis ir iki Baltijos šalių?

Pasak Olgos Mihailovos, nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers“ biurų departamento asocijuotosios direktorės, Baltijos šalių rinkose kol kas dar dominuoja hibridinis darbo modelis.

„Bent jau taip rodo mūsų įmonės praėjusių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais Baltijos šalyse atliktos klientų apklausos duomenys. Tyrime dalyvavo 2550 įvairias pareigas užimančių biurų darbuotojų, iš kurių net 90 proc. teigė, kad jie gali dirbti tiek iš namų, tiek biure“, –  sako O. Mihailova.

Tačiau, anot jos, peržiūrėjus naujausius darbo skelbimus, panašu, kad netolimoje ateityje šie skaičiai gali keistis.

„Kai kurių Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse įsikūrusių startuolių, iki šiol garsėjusių itin lanksčiomis sąlygomis, darbo aprašymuose jau galima rasti naują kultūrą brėžiančias formuluotes hybrid first arba net office first. Jos rodo tendenciją, kad darbuotojus į biurus sugrąžinti norima bent daliai savaitės“, – teigia O. Mihailova.

Kas paskatintų sugrįžti į biurus?

Ekspertės nuomone, tokia tendencija nestebina, nes nuotolinis darbas, buvęs tikru išsigelbėjimu pandemijos laikotarpiu, turi ir neigiamų pasekmių.

„Verslo ir komandų vadovai pastebi, kad dėl nuotolinio darbo prastėja kolegų ryšiai, darbuotojai praranda bendrą organizacijos viziją, dėl to mažėja jų motyvacija. Kai kurie – net perdega, nes dirbdami iš namų nepajėgia nusibrėžti ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo“, – teigia O. Mihailova.

Tyrimo duomenys atskleidė, jog panašias nuotolinio darbo neigiamas puses pastebi ir patys darbuotojai.

„Paklausus, kokie yra svarbiausi darbo biure privalumai, galimybę neformaliai pabendrauti su bendradarbiais pasirinko 62 proc. respondentų. Panaši dalis įvardijo, jog bendradarbiavimas komandoje yra efektyvesnis, kai dirbama ne nuotoliu. Daugiau nei pusė apklaustųjų biurą vertina ir dėl galimybės atskirti namus nuo darbo“, – sako O. Mihailova.

Anot jos, paklausus respondentų, kokie atnaujinimai darbo erdvėse juos skatintų sugrįžti dirbti į biurus, dažniausias atsakymas buvo oro ir temperatūros kokybė.

„Mūsų tyrimas parodė, kad net 37 proc. respondentų jaustų didesnę motyvaciją dirbti biure, jei būtų pagerintas jo mikroklimatas. Antroje populiariausių atsakymų vietoje atsidūrė platesnis maitinimo įstaigų pasirinkimas. Dirbti biure maisto įvairovė paskatintų maždaug trečdalį respondentų. Tuo tarpu patogesnę kelionę į darbą ir iš jo, kaip svarbią motyvaciją grįžti į biurą, nurodė 29 proc.“, – sako O. Mihailova.

Jos nuomone, tai svarbi žinutė darbdaviams, patiriantiems sunkumų bandant susigrąžinti darbuotojus į biurus.

„Akivaizdu, kad pasirūpinti tinkamu mikroklimatu yra būtina, nes jis tiesiogiai veikia komandos narių savijautą ir produktyvumą. Kaip supratome, maistas – ne mažiau svarbu. Jei aplink biurą nėra daug maitinimo vietų, galbūt verta darbuotojams įrengti patogią virtuvę arba pasirūpinti, kad netrūktų užkandžių, vaisių. Kalbant apie keliones į darbą, gal tereikėtų leisti kolegoms kitu metu nei įprasta pradėti ar baigti darbą ir taip išvengti spūsčių“, – svarsto O. Mihailova.

Popandeminis biuras – jau kitoks

Pandemija pakeitė ne tik mūsų darbo pobūdį, bet ir biurų erdves. O. Mihailovos teigimu, po COVID-19 itin išaugo bendrojo naudojimo erdvių svarba.

„Po pandemijos biurai jau nebėra suvokiami tik kaip darbo vieta – į juos keliaujame bendrauti ir bendradarbiauti, dalytis idėjomis. Todėl bendrosios, visiems darbuotojams skirtos erdvės tapo itin svarbios, o kartu ir pasikeitė: tapo mažiau formalios, įvairesnės, lanksčiai keičiamos. Be to, daugelis verslų visai atsisakė individualių darbo vietų. Kita svarbi biurų rinkos tendencija šiandien – darbo erdvių pritaikymas pagal savo komandos poreikius“, – pasakoja ekspertė.

Pasak jos, norint juos išsiaiškinti, bendrovės vis aktyviau savo darbuotojus įtraukia į biuro planavimo procesą. Vienas tokių pavyzdžių – informacinių technologijų įmonė „Visma Tech“, metų pabaigoje įsikursianti JAV architekto Danielio Libeskindo projektuotame „Artery“ verslo centre Vilniuje.

„Mums buvo svarbi perspektyvi bei patogi lokacija, biuro energetinis efektyvumas, taip pat galimybė erdves pritaikyti pagal komandos poreikius. Įrengimo sprendimų laisvę patikėjome savo darbuotojams, todėl jų pageidavimu biure atsiras vaikų žaidimų kambarys, sporto salė ir net šefo virtuvė. Manau, kad lūkesčiai darbo aplinkai tik didėja, tampa vis įvairesni – jų turi tiek įmonės ir jų darbuotojai, tiek investuotojai, partneriai bei klientai“, – pasakoja „Visma Tech“ generalinis direktorius Agnius Paradnikas.

Anot O. Mihailovos, jau esami ir naujai statomi biurai turės atitikti šiuos išaugusius poreikius.

„Šiandien renkantis biurą, svarbu tampa viskas – nuo infrastruktūros aplink iki architektūrinio pastato išskirtinumo ar jame įdiegtų pažangių sprendimų. Visame regione ir konkrečiai Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama biurų sektoriaus tvarumui ir energijos vartojimo efektyvumui. Jau minėto „Artery“ verslo centro stoge bus integruota saulės jėgainė, kai kurie vystytojai dalyvauja žaliosios energetikos projektuose“, – sako O. Mihailova.

Anot jos, šiuo metu Vilniuje daugiau nei 50 proc. biurų pastatų jau turi prestižinius žaliuosius sertifikatus, tokius kaip BREEAM, LEED ir DGNB. Tikėtina, kad teigiama tendencija išliks ir ateityje, vis daugiau biurų pastatų Vilniuje taps draugiškesni aplinkai ir vis darniau integruosis į įmonių ESG strategijų tikslus.