„NEO GROUP“ yra viena didžiausių Europos PET granulių gamintojų, Klaipėdoje veiklą vykdanti daugiau kaip 15 metų. Jos gaminamos granulės keliauja į kitas gamyklas visame pasaulyje, kuriose iš jų pagaminami PET ruošiniai (iš kurių galiausiai išpučiami plastikiniai buteliai gėrimams), pakuotės ir kita plastiko produkcija.

Nors PET gaminiai laikomi itin tvariais dėl jų lengvumo, kompaktiškumo, tvirtumo, mažų energijos sąnaudų gamybos ir logistikos procesuose, plačiai išvystytos surinkimo ir perdirbimo sistemos, egzistuoja opi plastiko atliekų problema. Surinktos plastiko atliekos (jei apskritai pavyko jas surinkti!) plačiausiai yra perdirbamos mechaniniu būdu, t.y. jas smulkinant, plaunant, džiovinant. Vis dėlto mechaninis perdirbimas yra tinkamas apdoroti tik nedidelę dalį atliekų dėl kelių svarbių iššūkių: sunkumų išvalant pašalinius priedus, kurie patenka į PET plastikų mišinį, tokius kaip dažikliai, maistas ar kitos medžiagos; dėl aukštų temperatūrų, kurių reikia plastikui ištirpdyti, perdirbtas produktas gali būti ne toks tvirtas ir patvarus kaip pradinis, o tai lemia, kad mechaniškai perdirbta plastiko tara paprastai virsta ne naujais permatomais buteliais, o dirbtiniu pluoštu, lipnia juosta ar automobilių sėdynių užpildais.

Spręsti šią problemą prieš keletą metų ėmėsi UAB „NEO GROUP“. Bendrovė per visą savo veiklos istoriją dėjo dideles pastangas ir investicijas į tvarumo ir aplinkosaugos sprendimus – nuo saulės ar biokuro jėgainių iki vartotojų bei klientų švietimo – tačiau neturint galimybių panaudotos taros paversti naujais identiškos kokybės buteliais, PET plastiko pramonei trūko vadinamojo „žiediškumo“. Šiandien bendrovė gali pasidžiaugti, kad jos mokslininkų, technologų ir inžinierių dėka ši galimybė atsirado. Dar svarbiau – „NEO GROUP“ nepirko užsienio technologijos, o sukūrė savo metodą, kuris šiuo metu patentuojamas.

Užuomazgos dar prieš dešimtmetį

Šių metų pradžioje „NEO GROUP“ pradėjo gaminti ir klientams bandymams išsiuntė pirmąsias PET granulių partijas, kurių gamyboje panaudota 25% antrinės perdirbtos žaliavos. Dar pernai vienoje gamybos linijoje kompanija sėkmingai ištestavo 15% antrinės perdirbtos žaliavos turinčias granules, o šiemet žengtas ne tik dar tvaresnis, bet ir 2025 m. įsigaliosiančius ES reikalavimus atitinkantis žingsnis. Šį produktą „NEO GROUP“ pavadino simboliškai – „NEOPET CYCLE“, o galimybę jį gaminti atvėrė bendrovės mokslininkai, technologai ir inžinieriai, sukūrę naują perdirbto PET dribsnių ištirpinimo, išvalymo ir įvedimo į PET gamybos procesą būdą.

„NEO GROUP“ mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vadovas Petras Žutautas pasakoja, kad šiandienos naujovės ištakos veda dar į 2011-uosius, kuomet „NEO GROUP“ komanda pradėjo pramoniniu mastu taikyti technologiją, leidžiančią PET gamybos metu susidarančius šalutinius produktus perdirbti į statybų, avalynės ar automobilių pramonėse plačiai naudojamus poliolius, pagerinančius standžiųjų putų mechanines bei nedegumo savybes. Ši patirtis bendrovei pravertė 2019-2020 m. kuriant ir testuojant antrinio PET paruošimą, su tikslu sugrąžinti jį kaip žaliavą į PET produkto gamybos linijas.

Vystydami naująją technologiją, susidūrėme su daug iššūkių – turėjome įvertinti sklandaus antrinio PET (rPET) dribsnių dozavimo, tinkamo ir energetiškai efektyvaus antrinės žaliavos įvedimo, maisto saugos reikalavimų užtikrinimo niuansus. Nusprendėme naudoti glikolizės metodą rPET paruošimui ir tik tuomet įtraukti šias medžiagas į pagrindinį gamybos procesą. Metodas buvo išbandytas eksperimentuojant ir pasiteisino. Mums itin pravertė tai, kad glikolizės procesą pramoniniu būdu taikome jau nuo 2011 m., o turimas žinias ir įrangą papildžius naujomis idėjomis, perdirbtą antrinį PET saugiai ir efektyviai panaudoti pirminio PET gamyboje tapo realu“, – apie naujojo produkto kūrimo užkulisius kalba P. Žutautas.

Praėjusiais metais „NEO GROUP“ pradėjo savo išrasto proceso patentavimo Europos Sąjungoje procedūras. Tiesa, savo cheminio perdirbimo ir rPET panaudojimo technologijas kuria ir kiti didieji PET gamintojai Vokietijoje, Belgijoje ar kitose šalyse, bet „NEO GROUP“ didžiuojasi ne tik tuo, kad inovaciją sukūrė pati, bet ir klientų įvertinimu, išorinių laboratorijų testų rezultatais, patvirtinančiais produkto kokybę ir tinkamumą rinkai.

Sektinas pavyzdys

Rinkos dalyvių teigimu, „NEO GROUP“ pasiekimas yra reikšmingas įvairiais aspektais: pradedant realiu indėliu į globalių problemų sprendimą ir baigiant įkvėpimu – tiek kitoms įmonėms, tiek naujiems investuotojams.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas teigia, kad ne visi plastiko gaminiai yra perdirbami, o tų, kurie yra perdirbami (įskaitant PET), turi praeiti sudėtingą valymo, rūšiavimo ir paruošimo perdirbimui procesą, po kurio didžioji dalis „žaliavos“ patenka į perdirbimo į prastesnės kokybės gaminius ar energijos gavybos ciklus. Dėl šios priežasties jis sveikina „NEO GROUP“ pasiekimą ir linki, kad „žiediškumo“ principai pasiektų ir kitus plastikų tipus bei jų gamintojus.

„NEO GROUP“ demonstruojamas kilnus noras būti aplinkai draugiškiems ir verslo gebėjimas prisitaikyti prie vis griežtėjančių reikalavimų plastiko pramonei, skatina naujų technologinių galimybių paieškas, kurios leidžia pritaikyti „žiediškumo“ principus. Tikėkimės, kad šis pavyzdys bus užkrečiamas ir gaminant gaminius iš jūrinėje aplinkoje dažniau sutinkamų polimerinių medžiagų“, – sako dr. A. Balčiūnas.

Pasak jo, Lietuvoje ir pasaulyje jūrose bei pakrantėse dominuoja plastiko šiukšlės, pagamintos iš polietileno (PE), polipropileno (PP) ir polistireno (PS), tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad absoliuti dauguma šių šiukšlių aplinkoje neatsiranda pačios, todėl labai svarbus ir kiekvieno mūsų elgesys.
 

O Klaipėdos visuomenininkė, Seimo narė Ligita Girskienė tvirtina, kad „NEO GROUP“ tampa žiedinės ekonomikos jungtimi.

„Mane, kaip aplinkosaugos entuziastę, džiugina iš „NEO GROUP“ atskriejusi žinia. Ji tampa dar džiugesne žinant, kad Lietuva ir visa Europa žengia Žaliojo kurso keliu, kuriame mūsų visų laukia dideli iššūkiai, bet vardan ateities kartų ieškoti būdų juos įveikti verta. „NEO GROUP“ tapo jungtimi žiedinės ekonomikos sistemoje, kurioje iki šiol yra daug spragų. Tikiuosi, kad jų surasta technologija prisidės prie tų kalnų plastiko atliekų, kurios stūkso regioniniuose atliekų rūšiavimo centruose, mažinimo. Būtina mažinti mūsų pramonės įmonių priklausomybę nuo žaliavų importo ir skubiai, bendradarbiaudami su mokslo sektoriumi, turime ieškoti būdų gamybos procese pakartotinai panaudoti mūsų šalyje susidariusias žaliavas. Džiugu, kad verslas supranta šio proceso svarbą“– komentuoja L. Girskienė.

Savo ruožtu Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad „NEO GROUP“ pasiekimas teritorijai ir jos įmonėms yra reikšmingas dėl daugelio priežasčių, bet visų pirma, tai yra dar vienas stiprus žingsnis link tvarios ir inovatyvios verslo bendruomenės. Kiekvienas toks pasiekimas į Klaipėdos LEZ atkreipia ir kitų, moksliniais tyrimais, inovacijomis, žaliosiomis ir tvariosiomis technologijomis grįstų investuotojų dėmesį.

„Modernūs investuotojai nori prisijungti prie analogiškai modernios, kuriančios bei tiriančios verslo bendruomenės. Todėl tokie pasiekimai atkreipia dėmesį į Klaipėdos LEZ visame pasaulyje. Šiandienos investuotojai nori žinoti, kad prisijungia prie tvarios ir aukšta pridėtine verte grįstos verslo ekosistemos, todėl didžiuojamės, kad „NEO GROUP“ ne tik taiko tvarumo principus kasdienėje veikloje, bet ir sukūrė sprendimą, padėsiantį įveikti globalias problemas. Tai aiškus signalas visam pasauliui – Klaipėda yra kūrėjų ir inovatorių miestas“, – sako E. Kiudulas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder