„Šiais metais labai stipriai auga metalo laužo krova, Klaipėda iš tiesų tapo jos „hubu“. Jeigu tos tendencijos išliks, šiemet turėsime rekordinę metalo laužo krovą.
Tai leidžia iš dalies kompensuoti tam tikras netektis“, - sako Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika.
Organizacijos duomenimis, per pirmą pusmetį uoste perkrauta apie 700 tūkst. tonų metalo - penktadaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai (apie 590 tūkst. tonų).
Klaipėdos uoste per pirmus šių metų mėnesius iš viso perkrauta 16,4 mln. tonų krovinių - puse procento daugiau nei pernai, tai rodo, jog dvejus metus mažėję rezultatai stabilizavosi, tikimasi augimo.
Per Klaipėdą - į Turkiją
Uosto direkcijos duomenimis, vien metalo laužo krova šiemet augo 25 procentais.
LJKKA prezidentas V. Šileika sako, jog šiuo metu uoste kraunamas ne tik Lietuvoje sukauptos, bet ir aplinkinėse valstybėse surinktos metalo atliekos.
„Anksčiau tai būdavo vien tik lietuviškas metalo laužas, o šiuo metu jis importuojamas iš kitų šalių, pavyzdžiui, iš Skandinavijos, iš Lenkijos atvežama laivais, iškraunama aikštelėse, čia sukaupiamas ir kraunamas į didžiuosius laivus ir dažniausiai keliauja į Turkiją, kur perdirbamas į plieno gaminius“, - sakė V. Šileika.
Vienos iš didžiausių metalo laužo supirkėjų Lietuvoje, Klaipėdoje veikiančios bendrovės „Tolmeta“ vykdomoji direktorė Liana Karpalo sako, kad Turkija yra stambus metalurgijos centras, kuris metalo laužą paverčia vertingais gaminiais ir juos tiekia į visą pasaulį bei naudoja savo reikmėms.
"Realizacija daugiausiai išlieka į Turkiją, nes ten yra labai daug metalurgijos fabrikų, kurie gamina gatavą produkciją, jos plečiasi, didėja. Mes esame viena iš tų šalių, kurios aprūpina Turkiją metalo laužu.
Neseniai Turkijoje buvo didelis žemės drebėjimas, jiems patiems dabar reikia atstatyti sugriautus regionus, reikalingas metalas, jie dabar pinigus investuoja į metalurgijos fabrikus", - aiškino bendrovės vadovė.
Jos teigimu, neseniai atsirado nauja rinka - Marokas, dalis taip pat išvežama į Indiją, kuri laikoma perspektyvia kryptimi, taip pat - į Pakistaną.
Laužo krovą reguliuoja kaina
V. Šileika sako, kad dėl metalo laužo kainų metas jo krovai dabar yra labai palankus.
„Viskas susiję su tuo, kad yra susiklosčiusios gana palankios kainos metalo laužą supirkti, surinkti, pakrauti, sukaupti iki tam tikro lygio ir krauti į didelius laivus bei išgabenti“, - sako V. Šileika.
L. Karpalo teigimu, uostamiestis seniausiai yra šios veiklos centras, nes iš čia yra geriausios galimybės išvežti krovinį.
„Klaipėda buvo ir lieka „hubu“, nes tai vienintelis šalies uostas. Visas laužas eina arba į fabrikus, kurių mes neturime, arba į uostus, visada tokia tendencija buvo.
Asmeniškai aš šiame versle esu 15 metų, visą tą laiką Klaipėda buvo tokia“, - „Vakarų ekspresui“ teigė bendrovės vadovė.
Anot jos, vieninteliai ryškesni pokyčiai šioje veikloje per pastaruosius metus - tai sumažėjęs supirkto ir realizuoto metalo laužo kiekis bei krintanti jo kaina.
Klaipėda buvo ir lieka „hubu“, nes tai vienintelis šalies uostas. Visas laužas eina arba į fabrikus, kurių mes neturime, arba į uostus.
„2022 metais vidutinė pardavimo kaina buvo 500, o šiandien yra 380 JAV dolerių už toną. Praėjusiais ir šiais metais realizuojamo metalo laužo kiekiai yra mažesni“, - sakė L. Karpalo.
Kitos stambios Klaipėdos metalo laužo supirkimo įmonės - „APK“ - direktorius Dainius Paplauskas pritaria, kad kaina pastaruoju metu smarkiai krito.
„Covid pandemijos metu ji buvo netoli 500 eurų už toną, o dabar - apie 300 eurų. Svyruoja - po karo pradžios kilo, dabar vėl krito, o, pavyzdžiui, prieš kokius septynerius metus buvo 220-240 eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė D. Paplauskas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metalo laužo kainos svyravimas priklauso nuo jo paklausos rinkose, o ją lemia ekonomikos aktyvumas.
„Kainų cikliškumą lemia ekonomikos aktyvumas, statybų pramonė. Kainų atžvilgiu labai geri buvo 2021 ir 2022 metai - ir gyventojai, ir verslas valėsi, kiek pamenu, didžiuliai kiekiai buvo eksportuojami. 2023 metais kaina stipriai nubildėjo žemyn, todėl ir supirkimas irgi mažėjo“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.
„Tolmetos“ vadovė L. Karpalo irgi sako, kad jų veiklai įtaką daro vartojimas - jam mažėjant smunka pramonė, o kartu superkama ir mažiau laužo.
„Supraskite, kad mes perkame atliekas, ne gatavą produkciją. Pirkdavome atliekas iš tam tikrų fabrikų, kuriose gamyba mažėjo, o atliekų irgi mažiau. Čia visa grandinė veikia“, - aiškino ji.
Didžiųjų Klaipėdos metalo supirkėjų pagrindiniai rodikliai pastaruosius metus blogėjo.
Registrų centro duomenimis, „Tolmeta“ pernai gavo 110 mln., o 2022 metais - 133,6 mln. eurų pajamų.
„Apyvarta - ne rodiklis, rodiklis yra kiekis. 2023 metais bendrovėje superkamo metalo kiekis mažėjo. Mes per metus vidutiniškai superkame apie 350 tūkst. tonų metalo laužo“, - sakė įmonės vadovė L. Karpalo.
„APK“ pernai pardavė daugiau nei 93 tūkst. tonų metalo laužo ir gavo beveik 33 mln. eurų pajamų, o 2022-aisiais parduotos produkcijos kiekis viršijo 133 tūkst. tonų, pardavimai siekė 54 mln. eurų.
Tuo metu uoste metalo laužo krova galėjo didėti dėl to, kad šiemet išvežamas anksčiau sukauptas kiekis.
Klaipėdos verslo pranašumas
Pagrindinė priežastis, dėl kurios metalo laužas iš Skandinavijos atsiduria Klaipėdoje, yra čia sukurti krovos pajėgumai, sako verslo atstovai.
„Skandinavai anksčiau kraudavo po 2-3 tūkstančius tonų gabenančius laivus, pagal tuometinę nuvežimo kainą tai apsimokėjo, bet dabar jau neapsimoka, o lietuviai krauna po 45-55 tūkstančius tonų, taip ir išlošiama - kuo didesnis laivas, tuo mažesnė vežimo kaina“, - kalbėjo „APK“ vadovas D. Paplauskas.
LJKKA prezidentas V. Šileika sako, kad krovos įmonės anksčiau investavo į metalo laužo krovos pajėgumus, todėl dabar yra įgijusios pranašumą prieš konkurentus regione.
„Manau, kad uosto kompanijos gerai padarė investavusios į sąlygas tokiai krovai augti: pirko naujus kranus, kurie našūs, užtikrina dešimčių tūkstančių tonų krovą per parą, o tai mažina gabenimo savikainą - nes taip taupomas laivo stovėjimo laikas, kuris nemažai kainuoja. Visa tai daro uostą patrauklų šiam verslui, metalo laužo prekybininkams“, - sako V. Šileika.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas tai laiko Lietuvos verslo pasiekimu.
„Jeigu taip yra, tai mūsų verslo pasiekimas, ir smagu tai girdėti“, - kalbėjo jis.
Brangesnis, bet geresnis už rusišką
Metalo krovos uoste rodikliai atspindi ne tik jo išvežimą iš Lietuvos, bet ir įvežimą - po kilusio karo Ukrainoje nutraukus santykius su tiekėjais iš Rytų, statyboms naudojamos medžiagos atkeliauja iš kitų šalių.
„Didėja poreikis armatūros, kitų metalo gaminių, kurie laivais į Klaipėdą pristatomi iš įvairių pasaulio kraštų - Afrikos, Turkijos, Ispanijos bei naudojami statybose, kelių, geležinkelių tiesimui. Yra atrastos naujos tiekimo rinkos“, - sako LJKKA vadovas V. Šileika.
Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas „Vakarų ekspresui“ teigė, jog po karo atsisakius rusiškos ir baltarusiškos produkcijos kone visi importuojami metalo gaminiai į šalį patenka per Klaipėdos uostą.
„Karui prasidėjus akivaizdžiai keitėsi tiekimo grandinės, labai greitai sumažėjo metalo gaminių įvežimas iš Rusijos ir Baltarusijos. Iš ten jie buvo gabenami geležinkeliu, dabar šis transportavimas sustojo, o metalas tiekiamas iš Turkijos, Lenkijos, Skandinavijos, didelis jo kiekis atplaukia ir laivais, todėl uoste ir matyti didesnis šio krovinio judėjimas“, - sakė D. Gedvilas.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas įvardija daugiau šalių: „Atsirado juodojo metalo importas iš Ispanijos, Portugalijos, Švedijos, Jungtinių Arabų Emyratų.“
D. Gedvilo teigimu, naujos tiekimo grandinės jau nusistovėjo.
„Viskas jau stabilizavosi, įmonės suprato, kad iš Rytų nėra ko tikėtis ir laukti, o reikia kurti ryšius su tiekėjais iš Europos ar kitų šalių, kurios yra demokratinės, labai greitai susitarta - juk tie tiekėjai žvalgėsi į naujas rinkas ir labai apsidžiaugė, kai lietuviai nutarė iš jų pirkti.
Manau, kad santykiai nusistovėjo, nesimatyti kainų šokinėjimo ar kad grandinės trūkinėtų, problemų dėl medžiagų tiekimo nėra“, - pasakojo D. Gedvilas.
Anot jo, metalas iš naujų tiekėjų yra brangesnis nei rusiškas, bet kartu ir geresnis: „Didelio šuolio nėra. Metalas, kad truputį ir brangesnis, bet kokybė yra geresnė, stabilumas konstrukcijų, mažiau broko.“
Pabrangęs metalas statybų kaštus augina nežymiai, teigia šio verslo atstovas.
„Betonas ir metalas kartu paėmus nesudaro 20 procentų statybų kainos“, - sakė D. Gedvilas.
V. Šileika sako, kad metalo krova uoste išlieka auganti, tikimasi, kad ji ateityje nemažės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą