Konteineriai

„Klaipėdos Smeltės“ vadovas: kroviniai iš Indijos ir Pakistano į Klaipėdą atvyks tik sausio viduryje

(4)

Po husių išpuolių apribojus komercinę laivybą Artimuosiuose Rytuose pasekmes pajuto ir Lietuva. Laivų krovos kompanijos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška teigia, kad krovinių srautas iš Indijos ir Pakistano sustojo. Jų Klaipėdoje laukiama nebent sausio viduryje.

Tarpušvenčiu laivų nelaukia

„Kol kas nepajutome, bet pajusime, nes laivai beveik dešimt dienų ilgiau plauks.

Mes turime Indijos ir Pakistano serviso paketą, tai jo ir nėra šią savaitę. Ir sausio mėnesio pradžioje jo taip pat kol kas nematome“, – portalui Alfa.lt sakė R. Juška.

Didžiausios uosto konteinerių krovos kompanijos vadovas mano, kad kroviniai, kurie turėtų atplaukti į Klaipėdą, vėluos. „Kadangi jie dabar plauks aplink Afriką, tai papildomai dešimt dienų bendras kelionės laikas pailgėja“, – pastebėjo R. Juška.

Konteineriai iš Indijos ir Pakistano, kurie į „Klaipėdos Smeltės“ teritoriją Klaipėdos uoste, čia neužsibūna, bet toliau keliauja į kitą paskirties vietą.

Ekspertai prognozuoja, kad dėl trikdžių laivybai išaugs jūra gabenamų krovinių transportavimo kainos bei draudimo įmokos, mat iš Azijos į Europą keliaujant aplinkiniu keliu teks sunaudoti daugiau degalų bei daugiau sumokėti laivų įguloms.

Bet krovos kompanijos gali papildomų sąnaudų išvengti.

„Mums kaip terminalui tikrai tai neturės įtakos. Laivybos kompanijų frachto kainos ir krovinių pervežimo įkainiai tikrai didės“, – sakė R. Juška.

Organizatorių nuotr.

Rimantas Juška: laivybos kompanijų frachto kainos ir krovinių pervežimo įkainiai tikrai didės. Dainius Labutis/ELTA

„Klaipėdos Smeltės“ vadovas prisipažino, kad tarpušvenčiu krovinių jau nebelaukia. Bet jų esą nesimato ir pirmąją Naujųjų metų savaitę.

„Matyt, dėl pasislinkusių grafikų laivų atėjimas nusikelia į sausio mėnesio vidurį“, – prognozavo R. Juška.

Klaipėdos uoste veikiantis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas aptarnauja didžiausios pasaulyje laivybos grupės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) bei kitų laivybos linijų laivus ir krovinius.

„Klaipėdos Smeltės“ kontrolinis akcijų paketas priklauso MSC grupės kompanijai – konteinerių terminalų tinklui „Terminal Investment Limited Sarl“ (TIL).

2022 m. terminale perkrauta 629 565 TEU (sąlyginių konteinerių), įskaitant krovinius, skirtus gretimoms Baltijos jūros šalims.

Perspėjo dėl kainų augimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Alfa.lt informavo, kad komercinės laivybos Sueco kanalu apribojimas kol kas poveikio Klaipėdos uosto veiklai nepadarė.

„Tačiau, užsitęsus konfliktui, ypač nesant galimybės saugiai laivams praplaukti per Raudonąją jūrą, sutriks konteinerių srautas, situacija palies transportavimo sąnaudas, augs konteinerių gabenimo kainos (ką rodo ankstesnė turima patirtis, susijusi su Sueco kanalu)“, – teigė direkcija.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika nurodė, kad krovinių gabenimas konteineriais jau smarkiai pabrango.

Kainų didėjimas esą stebimas kiekvieną dieną. „Matome rinkoje, kad konteinerių gabenimo kainos auga su kiekviena diena arba su kiekviena savaite.

Organizatorių nuotr.

Ar pasieksime tą lygį, kuris buvo 2020–2021 m., aš galvoju, gal ne, bet faktas, kad kainos kils tikrai“, – anksčiau Klaipėdoje žurnalistams sakė V. Šileika.

LJKKA prezidento teigimu, nėra garantijos, jog konteinerių gabenimo kainos grįš į ankstesnes ribas atnaujinus laivybą Sueco kanalu.

„Ar jos sugrįš, kai visi gabens krovinius per Sueco kanalą, tai vėl yra klausimas“, – sakė V. Šileika.

LJKKA duomenimis, Klaipėdos uoste dvejus metus iš eilės perkrauta daugiau nei 1 mln. standartizuotų konteinerių, jų krova pastaruoju metu augo sparčiau nei Rygos, Gdansko ir Sankt Peterburgo uostuose.

Sustojo komercinė laivyba

Po husių išpuolių prieš civilinius laivus Raudonojoje jūroje sutriko naftos, dujų, konteinerių ir plataus vartojimo prekių laivyba iš Azijos į Europą.

Šiuo jūros keliu vyksta apie 12–15 proc. pasaulinės jūrų prekybos, todėl, didžiausioms laivybos kompanijoms nukreipus laivus per pietų Afriką, kroviniai užsakovus pasieks vėluodami.

Manoma, kad laivai aplenkdami įprastą maršrutą per Sueco kanalą plauks mažiausiai 10 dienų ar dvi savaites ilgiau.

Taigi, dauguma Azijoje įsigytų prekių Europą pasieks jau po švenčių. Analitikai prognozuoja, kad laivybos krizė Raudonojoje jūroje pakels ir prekių kainas: nafta jau brangsta, o padidėjusios draudimo ir degalų sąnaudos galiausiai bus perkeltos ant vartotojų pečių.

„Dievo šalininkais“ pasivadinę husiai yra ginkluota islamistų grupuotė, kontroliuojanti didžiąją dalį Jemeno šiaurės.

Jie bepiločiais orlaiviais ir raketomis atakuoja Izraelio ir Amerikos taikinius nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo 1200 žmonių.

Husiai teigia neleisiantys Izraelio laivams plaukti Raudonąja jūra, kol Izraelis nenutrauks karo prieš Gazą valdantį „Hamas“.

Ir husius, ir „Hamas“, kaip ir Libano „Hezbollah“, remia Iranas.

Vėliau husiai bepiločiais orlaiviais pradėjo atakuoti ir civilinius prekybos laivus.

Po šių išpuolių naftos gabenimą per Raudonąją jūrą sustabdė pasaulio naftos milžinė BP. Didžiausia pasaulyje laivybos grupė MSC paskelbė nukreipianti savo laivus nuo Raudonosios jūros ir dėl to patirianti nuostolių, nes laivai nustatytu laiku nepasiekia kelionės tikslo.

Laivybą Raudonojoje jūroje sustabdė Prancūzų kompanija CMA CGM, Danijos laivybos milžinas „Maersk“, Vokietijos transporto bendrovė „Hapag-Lloyd“ ir kitos didžiosios laivybos kompanijos.

Dažnėjantys husių išpuoliai turi pasekmių už regiono ribų, nes Raudonoji jūra jungia Europą ir Aziją.

Kelias į Viduržemio jūrą per Sueco kanalą yra vienas svarbiausių naftos ir degalų, konteinerių ir plataus vartojimo prekių maršrutų pasaulyje.

Ketvirtadienį „Maersk“ paskelbė atnaujinanti laivybą Raudonojoje jūroje, nepaisydama Irano remiamų husių išpuolių prieš prekybos laivus.

Kompanija paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė po to, kai patruliavimą regione sustiprino JAV vadovaujama tarptautinė „saugumo koalicija“. Kitos didžiosios laivybos kompanijos, pavyzdžiui, Vokietijos „Hapag-Lloyd“, ir toliau nukreips laivus iš Azijos į Europą aplinkiniu keliu per Pietų Afriką.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder