Klaipėdos uostas investicijas kreipia į projektus, reikšmingus valstybės ekonomikai

„Artimiausius ketverius metus yra numatyti reikšmingi projektai, kurie Klaipėdos uostą kilstels į naują lygmenį. Praėjusiais metais, nepaisant ypač sudėtingo laikotarpio, mūsų uostas krovė 47,8 mln. tonų krovinių ir išlaikė absoliučią lyderystę tarp Baltijos valstybių uostų bei yra vos ne vienintelis Rytų Baltijos jūros regione metus baigęs su krovos prieaugiu. Šių metų pirmo ketvirčio rezultatai išlaiko stabilumą. 

Kryptingos investicijos – vienas iš esminių faktorių, leidžiančių uostui pasiekti išskirtinių rezultatų ir generuoti naudą bei grąžą valstybei. Tad, norėdamas sėkmingai konkuruoti ir prisitaikyti prie globalių rinkos pokyčių, Klaipėdos uostas privalo žiūrėti toliaregiškai ir sistemingai investuoti į infrastruktūros gerinimą“, – teigia Nerijus Udrėnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos pirmininkas.

2021–2024 m. Uosto direkcija numato investuoti apie 400 mln. eurų. Daugiau nei pusę šių lėšų numatoma skirti akvatorijos gilinimo, krantinių rekonstrukcijos ir statybos projektams bei bangolaužių rekonstrukcijai. Pastaroji dar labiau pagerins laivybos saugumą ir prisidės prie aplinkosauginių priemonių diegimo.

Šių metų pradžioje startavo laivybos kanalo gilinimo iki 15 m darbai. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį iki 15 m bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins krovinių gabenimo sąnaudas. Laivybos kompanijos, negalėdamos išnaudoti efektyviausių transporto priemonių, šiuo metu dalį krovinių į Klaipėdos uostą gabena nepilnai pakrautais arba mažesniais laivais, todėl tam pačiam krovinių kiekiui pergabenti patiriama santykinai daugiau sąnaudų.

Numatytu laikotarpiu taip pat uosto akvatoriją planuojama pagilinti iki 15,5 m, sutvirtinti Kuršių nerijos šlaitą. Šiems projektams finansuoti tikimąsi ES lėšų.

„Uostas turi būti vystomas ir plėtojamas, kad atitiktų besikeičiančios rinkos poreikius, infrastruktūrą būtina orientuoti į uosto pralaidumo ir laivybos saugumo didinimą. Yra akivaizdžios pasaulinės tendencijos, rodančios, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti didesniais laivais.

Analogiškas tendencijas stebime ir Klaipėdos uoste: į Klaipėdą atplaukiančių laivų vidutinė talpa 2015–2020 m. laikotarpiu padidėjo 35 %“, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. - Uosto direkcijos strateginiame veiklos plane numatyti projektai orientuoti į uosto konkurencingumo ir krovos didinimą, taip pat į pažangias ir aplinkai draugiškas priemones, uosto informacinių sistemų plėtrą“.