Kodėl mūsų nebekviečia „prie bendro stalo“: šalies vadovai, kurių sprendimai silpnina nuosavą ekonomiką, nepageidaujami

Kai energetinė strategija virsta bankrotų banga

Atsakymas į klausimą, kodėl tapome „atsilikėliais“, pasak M. Starkevičiūtės, slypi mūsų elektros ir šilumos sąskaitose. 

Sausio mėnesį elektros kainoms šoktelėjus daugiau nei 80 proc., paaiškėjo skaudi tiesa: aklas pasikliovimas vėjo ir saulės energija šalto klimato zonoje, neturint stabilių rezervų, buvo strateginė klaida, už kurią dabar moka gyventojai ir verslas.

Energetinis saugumas – išmontuotas ir išvežtas

Lietuva, dar neseniai galėjusi pati apsirūpinti elektra, savo pajėgumus sistemingai mažino. Rezultatas? Esame tarp brangiausių regione, o per du žiemos mėnesius bankrutavo šimtai įmonių, neatlaikiusių energijos kainų ir padidinto PVM tarifo naštos.

Politinė atsakomybė: Kritikos strėlės lekia į Prezidentūrą, energetikos ministrus ir VERT – institucijas, kurios ignoravo perspėjimus apie žaliosios energetikos nepastovumą žiemą.

Konkurencingumo praradimas: Brangstant energijai, brangsta viskas, o gyvenimo lygis šalyje sminga žemyn, kol valdžios atstovai naiviai tikisi kompensacijų stebuklo.

Finansiniai mįslės: kur dingo milijardai?

M. Starkevičiūtė kelia aštrius klausimus dėl valstybės finansų valdymo, kur skaičiai tiesiog „nesueina“:

Gynybos milijardas: Lietuva gavo 6 mlrd. eurų iš bendro ES skolinimosi gynybai – tai milijardu daugiau, nei isteriškai reikalauta iš nacionalinio biudžeto. Kur nukeliavo tas papildomas milijardas?

Sodros milijardai: Keičiant II pakopos pensijų fondų tvarką, kyla klausimas dėl 4,3 mlrd. eurų valstybės įmokų dalies. Ar jie tikrai grįš į „Sodros“ biudžetą, kuris patvirtintas be šių lėšų?

Lemtingas kovo mėnuo

Iki kovo pabaigos turi paaiškėti, ar Lietuva išliks tarp 19-os pažengusių ES valstybių, ar bus nustumta „už sienos“.

Grėsmė: Likus nuošalyje, gresia investuotojų pasitraukimas, rinkų praradimas ir ES finansavimo kirtis, kas tiesiogiai keltų grėsmę šalies nepriklausomybei.

Nuotolinis valdymas: Kol ministrai dirba nuotoliu, o vadovai nekeliauja iš užsienio vizitų, Seimas, pasak autorės, pamiršo savo pareigą kontroliuoti Vyriausybę. Susirinkus kovo 10-ąją, viskas jau gali būti nuspręsta be mūsų.

Šaltinis: Margarita Starkevičiūtė