Kol diskutuojama dėl vėjo parkų jūroje, uostas planų nekeičia

„Diskusijos dėl vėjo jėgainių parkų mums įtakos neturi. Mes turime įpareigojimą, ir jis nėra atšauktas, iki 2026 metų uoste sukurti infrastruktūrą, pritaikytą vėjo jėgainių parkų statybai jūroje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.

Anot jo, pietinėje uosto dalyje, Smeltės pusiasalyje, jau pradėtas krantinių rekonstrukcijos projektas.

Darbus vykdo konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“. Bus rekonstruoti maždaug 453 metrai krantinių. Rangovui taip pat pavesta atlikti ir gilinimo prie krantinių iki 12 metrų gylio darbus. Sutarties suma - 36,6 mln. eurų be PVM. Darbai turi būti baigti iki kitų metų pabaigos.

Pasak A. Latako, infrastruktūra Klaipėdos uoste kuriama pirmiausia dėl vėjo jėgainių parkų šalia Lietuvos. Tiek pirmojo ir antrojo, o ateityje galbūt ir trečiojo.

„Terminalo galimybės galėtų būti išnaudojamos ir įgyvendinat vėjo jėgainių statybos projektus kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje ar net Estijoje. Statant vėjo elektrinių parkus atstumas nėra taip svarbu“, - žvelgti plačiau siūlo A. Latakas.

Anot jo, kitų uostų, pavyzdžiui, Aberdyno Škotijoje, pavyzdys rodo, kad yra statomos universalios krantinės. Prie jų gali švartuotis ir kruiziniai laivai arba kraunami kiti kroviniai.

Tiesa, uosto vadovas neabejoja, kad, net ir stringant vėjo parkų projektų įgyvendinimui Lietuvoje, naujai kuriama infrastruktūra bus išnaudojama. Tiesa, jis pripažįsta, kad, tarkim, konteinerių krovai nereiktų įrengti tokias dideles apkrovas (40 t/kv. m) atlaikančių krantinių.

Planų nekeičia ir teritorijos prie rekonstruojamų krantinių operatorius - Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).

„Kai yra priimami sprendimai dėl tokių didelių projektų, jų negalima taip lengvai sustabdyti“, - sako KLASCO generalinis direktorius Vitalijus Muštuk.

Jis teigia, kad įmonė ruošiasi, kuomet Uosto direkcijos užsakymu bus baigtas naujų krantinių statybos projektas, o tuomet kompanija galės įgyvendinti numatytas investicijas į suprastruktūrą Smeltės pusiasalyje.

Pasak V. Muštuk, teritorija ir šiuo metu naudojama vėjo energetikos vystymui. Per terminalą į šalį atkeliauja vėjo jėgainių komponentai stambiam sausumos vėjo elektrinių parkui Lietuvoje. Šis projektas dar tik įpusėjo.

Priminsime, kad be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere „Ocean Winds“.

Už teisę vystyti 700 megavatų galios vėjo parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei. Preliminari projekto vertė siekia 1,8 mlrd. eurų.

Pradžioje planuota, kad projektas gali būti įgyvendintas iki 2030 metų, tačiau dabar jo pabaiga keliama į 2035 metus.

Antrojo panašios galios vėjo jėgainių parko projektas, kuriam būtų teikiama valstybės parama, naujosios valdžios buvo sustabdytas.

Šiuo metu investicijos į vėjo jėgainių parkus vertinamos integruotai su kitų projektų įgyvendinimu. Pirmiausia elektros jungties į Vokietiją statyba, taip pat svarbu, kaip sparčiai bus vystomi vandenilio gamybos pajėgumai, ar Lietuvoje kursis didelį duomenų centrai.

Tikimasi, kad jūrinio vėjo energetikos plėtra Klaipėdoje atvers naujas ekonomines ir profesines galimybes: nuo specializuotų aptarnavimo centrų kūrimo, kurie generuos aukštos kvalifikacijos darbo vietas, iki papildomų užsakymų laivų statybos ir remonto įmonėms.

Šis sektorius gali teigiamai veikti ir paslaugų bei apgyvendinimo verslą, o akademinei bendruomenei atverti galimybę pritaikyti studijų programas, įtraukiant naujas specializacijas, susijusias su jūrine vėjo energetika.