Lietuva susigadino santykius, o Lenkijos importas iš Kinijos augo kas mėnesį

LSD užsienio prekybos ataskaitoje tvirtinama, kad importas iš Kinijos kiekvieną šių metų mėnesį buvo gerokai didesnis nei tais pačiais mėnesiais pernai ar užpernai.

Importas iš Kinijos per tris šių metų ketvirčius siekė 29,5 mlrd. eurų. Tai atitinkamai 26,3 ir 38,4 procento daugiau nei 2020 ir 2019 metais.

Kol kas prekių importo lyderė išlieka Vokietija, bet Kinija ją sparčiai vejasi. 2019 m. iš Vokietijos prekių buvo įvežta už 50,9, o pernai – jau tik už 44,8 mlrd. eurų.

Tuo metu prekių iš Kinijos užpernai buvo atvežta už 29,1 mlrd., o pernai – jau už 33 mlrd. eurų.

Prieš kiek laiko verslo dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“ surengė Lenkijos politikų diskusiją dėl to, kaip reikėtų plėtoti santykius su Kinija.

Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Krzysztofas Szczerskis pareiškė, kad Kinija nekelia pavojaus Lenkijos saugumui, tad nėra trukdžių santykiams plėtoti.

Kadangi ES neturi bendro požiūrio į Kiniją, vienos šalys bendradarbiavimą su ja plečia, o kitos prisibijo, K.Szczerskis patarė vykdyti savarankišką politiką, kuri pagrįsta prekybos bei infrastruktūrinių ryšių plėtra.

Valstiečių partijos tarybos narys, Lenkijos ir Azijos prekybos rūmų pirmininkas Januszas Piechocinskis pareiškė, kad Lenkija turi išlaikyti tradiciškai gerus santykius su Kinija ir svariai pelnytis iš logistikos grandinės Pekinui prekiaujant su Europos Sąjunga.

J.Piechocinskio teigimu, Lenkijos biudžetą privalo papildyti milijardai zlotų, gaunamų už tarpininkavimą gabenant kiniškas prekes traukiniais ir laivais, taip pat iš elektroninės prekybos bei siuntinių pristatymo paslaugų.

Politikas džiaugėsi, kad Gdansko uostas jau perkrauna daugiau kiniškų konteinerių nei Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Taip pat jis ragino kuo skubiau plėsti Malaševičėse netoli Baltarusijos sienos esantį geležinkelio krovinių terminalą.

Kairiųjų sąjungos vicepirmininkas parlamentaras Andrzejus Szejna pasiūlė santykius su Kinija perkelti į aukštesnį rangą ir net įsteigti ministro santykiams su Kinija pareigybę.

Anot seimūno, Lenkija privalėtų iš pradžių koncentruotis į santykius su vienu Kinijos regionu, o po to juos plėsti tampant Pekino prekybos su Europa vartais.

Varšuvos Leono Kozminskio universiteto Kinijos mokslų katedros vadovas Radoslawas Pyfelis tvirtino, kad Pekinas plės savo globalią politiką neatsiklausdamas Varšuvos nuomonės, bet jai labai naudinga pasinaudoti šia plėtra.

Jis paragino šalies politikus imti pavyzdį iš Vengrijos. Nekonfliktuodama su Pekinu ši valstybė jau darosi tramplinu Kinijos įmonių plėtrai Europos Sąjungoje, o Budapešte vis daugiau kinų kompanijų kuria savo europinius biurus.