„Atliekame vertinimą, jau kurį laiką intensyviai komunikuojame su banku. Jeigu bus nustatyta banko veiksmų neatitiktis teisės aktams ar grėsmė banko klientų interesams, Lietuvos bankas spręs dėl tolesnių priežiūrinių veiksmų. Neturėtų būti balansuojama ant finansinių paslaugų vartotojų teisių pažeidimo ribos“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Taip pat vertiname ir įstatymų pakeitimo būtinybę ir proaktyviai tokius keitimus siūlysime“, – pridūrė G. Šimkus.
Anksčiau LB vadovas yra sakęs, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų sprendimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. Anot jo, įkainių kėlimas daliai visuomenės yra jautrus ir skausmingas.
G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų paslaugas.
Seimas antradienį pradėjo svarstyti, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. Mokėjimų įstatymo pakeitimai krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.
BNS anksčiau skelbė, jog nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“.
SEB bankui balandį atnaujinus paslaugų planus, mokėjimo plano neturintiems klientams pinigų išgryninimo įkainis padidėjo nuo 0,8 iki 2 proc. išimamos sumos. Priklausomai nuo plano, SEB klientai nemokamai gali išsigryninti nuo 550 iki 2 tūkst. eurų per mėnesį. Anksčiau maksimalus limitas siekė 1 tūkst. eurų.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą