Jūriniai konteineriai

Lietuvos įmonės keliasi į kitas šalis – dėl to kalta ne tik Kinija (1)

Lietuvos politikams keliant sumaištį, o verslui nepajėgiant suvaldyti dėl to kylančių rizikų, vis daugiau įmonių planuoja gamybos plėtrą vykdyti ne Lietuvoje, o kitoje ES šalyje.

Organizatorių nuotr.

„Situacija su Kinija parodė, kad vienas neapsvarstytas sprendimas gali neprognozuojamai ir žaibiškai pakeisti visą verslo klimatą ir sąlygas daugeliui įmonių“, – mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.

Organizatorių nuotr.

Ričardas Sartatavičius

Naujienų portalui Alfa.lt jis nurodė, kad, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos investicijos į Latviją padvigubėjo ir 2020 m. viršijo 4 mlrd. Eur, nes yra konkurencingesnė Latvijos mokesčių sistema, lyginant su Lietuva.

„Vežėjai jau masiškai kelia savo įmones į Lenkiją. Šias tendencijas jau matėme iki krizės su Kinija“, – Alfa.lt sakė R. Sartatavičius.

Dabar Lietuvos įmonės dėl šalies politikų sukeltos krizės patiria 100 proc. nuostolius – daugelį laivais į Kiniją iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.

LPK duomenimis, Lietuvos įmonių, susiduriančių su trikdžiais iš Kinijos, gretos auga.

LPK: įmonės apie tai viešai nekalba

Viešojoje erdvėje pasirodo žinių, kad Lietuvos įmonės, kurios vežė prekes į Kiniją, registruojasi Estijoje ar steigia Estijoje savo padalinius, kad galėtų toliau be kliūčių eksportuoti prekes, kai Kinija mūsų šalies verslui taiko neoficialias ekonomines sankcijas ir trukdo prekybą.

Informacija apie tai socialiniuose tinkluose pasidalijęs žinomas viešųjų ryšių specialistas Alfa.lt žurnalistui nenorėjo įvardyti tokių įmonių ar plačiau papasakoti, kaip jos, perkeldamos dalį verslo į Estiją ar kitas šalis, išvengia sankcijų.

„Nenorėčiau įvardyti tų įmonių, nes neturiu tokių įgaliojimų. Bet taip, ne su vienu žmogumi kalbėjau, kurie, akivaizdu, kad tai darė (išsikėlė į Estiją – red.).

Tikrai yra tokių įmonių, kurios steigia antrines įmones, bet toliau veikia Lietuvoje, o per įmonę Estijoje vykdo eksportą. Tai nereiškia, kad ta įmonė išėjo iš Lietuvos, tiesiog steigia kitą įmonę vien tam, kad galėtų prekiauti su Kinija. Tokių tikrai žinau.

Deja, negaliu nurodyti, nes be jų atsiklausimo tai būtų neetiška“, – pasakojo viešųjų ryšių specialistas.

LPK generalinis direktorius R. Sartatavičius mano, kad įmonės, net jei rastų būdų apeiti Kinijos sankcijas, viešai apie tai nekalbės.

„Oficialios informacijos, kad dalis įmonių, kurios vežė prekes į Kiniją, registruojasi Estijoje ar steigia Estijoje savo padalinius, kad galėtų toliau be kliūčių eksportuoti prekes neturime.

Jeigu įmonės ir imasi tokių sprendimų, kad spręstų taip savo problemas, tai tikrai viešai apie tai nekalba“, – Alfa.lt sakė LPK generalinis direktorius.

Vis dėlto R. Sartatavičius pripažino, kad atskiros įmonės, kurios mato, kad dėl politinių rizikų nesuvaldymo ir dėl visiško verslo aplinkos neprognozuojamumo, kai įmonių verslo apimtys traukiasi, jau svarsto verslo perkėlimo klausimus.

„Nesikeičiant politinei situacijai, matyt, vis daugiau įmonių planuos gamybos plėtrą vykdyti nebe Lietuvoje, o kitoje ES šalyje dėl politinių rizikų suvaldymo“, – teigė R. Sartatavičius.

Taivanas nekompensuos praradimų

LPK pateiktais duomenimis, Lietuvos eksportas į Kiniją 2020 m. siekė 315,8 mln. Eur. Tuo metu šiandien eksportas į Taivaną - 19 mln. Eur. Lietuvos importas iš Kinijos – 1,2 mlrd. eurų. Importas iš Taivano į Lietuvą - maždaug 66,1 mln. Eur.

„Tikimės šie skaičiai ateityje augs. Tačiau šiandien yra tokia situacija. Norint kompensuoti praradimus reikia ieškoti naujų rinkų. O tai išsitęsia laike ir reikalauja papildomų investicijų“, – teigė R. Sartatavičius.

Pasak jo, Kinijoje stringa ne tik Lietuvos prekių ir krovinių deklaravimas, kliūtys kuriamos ir ES valstybių kroviniams, jei juose yra lietuviškų detalių.

„Problemų su Kinija turi apie 200 Lietuvos įmonių, vien prekių išsiųsti negali daugiau nei 130 įmonių, apie 1,5 tūkst. konteinerių įstrigę Kinijos uostuose ir negalima jų persiųsti į kitas šalis. Be to, Lietuvos įmonėms sunku įsigyti žaliavų iš Kinijos.

Partneriai iš Kinijos vengia bendradarbiauti, atšaukiami užsakymai, atsisakoma pratęsti sutartis bei pradėti naujas, mažinamas lietuviškos produkcijos pardavimas, o Kinija spaudžia tarptautines bendroves, veikiančias Lietuvoje, nutraukti bendradarbiavimą su Lietuva.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, gruodžio pradžioje išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų“, – teigė R. Sartatavičius.

LPK generalinis direktorius pabrėžė, kad Lietuvos verslas nesusiduria su jokiais rašytiniais apribojimais, jie nėra niekur apibrėžti, sunkumai kyla iš kasdienių veiklų vykdymo.

Dėl to įmonės ieško įvairių situacijos sprendimo būdų, pavyzdžiui, inžinerijos pramonės įmonės eksportuoja pusgaminių ir atskirų komponentų į Vokietiją, o iš ten į Kiniją.

Tikisi veiksmų, o ne deklaracijų

„Valdžia jau numatė 130 mln. lengvatinėms paskoloms verslui. Tačiau mūsų skaičiavimais, atsižvelgiant į bendrą apyvartą ir konteinerių pristatymo laiką, numatyta suma turėtų siekti bent 300 mln. eurų“, – sakė R. Sartatavičius.

LPK duomenimis, Lietuvos įmonių, susiduriančių su trikdžiais iš Kinijos, gretos auga. Dėl Kinijos ribojimų yra įšaldyta krovinių už 40–50 mln. Eur.

„Kiekviena įmonė išeičių ieško savaip, bet nenuostolingų ir lengvų kelių iš šios susidariusios situacijos nėra. Lietuvos įmonės patiria šimtaprocentinius nuostolius, nes daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.

Ekspertų teigimu, vien valdžios paramos neužteks, būtina greitai ieškoti kitų rinkų – ir čia tikimės konkrečių veiksmų, o ne tik deklaracijų“, – Alfa.lt sakė LPK generalinis direktorius R. Sartatavičius.

Armonaitė mato privalumus

Organizatorių nuotr.

Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šią savaitę pareiškė, kad konfliktas su Kinija dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje Lietuvai suteiks postūmį tapti viena konkurencingiausių valstybių regione.

Ministrė žadėjo, kad Vyriausybė padvigubins užsienio komercijos atstovybių skaičių. Tai turėtų padėti Lietuvos įmonėms ieškoti naujų rinkų.

„Ši krizelė, į kurią mes papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė mus išimti iš muitinės sistemų, mums turi būti galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe, bent jau regione tai tikrai, bet tikiuosi – ir Europos Sąjungoje“, – LRT radijui antradienį sakė ministrė.

Pasak jos, norint didinti konkurencingumą Lietuva turi tapti dar labiau draugiška valstybe mokestine prasme, galbūt svarstyti apie pelno neapmokestinimą.

A. Armonaitė pareiškė nuomonę, kad šiuo metu būtina gilinti ekonominius ryšius su Taivanu, nors būtent dėl santykių su šia valstybe Lietuva supykdė Kiniją.

„Taivanas yra viena iš pažangiausių ekonomikų pasaulyje, dėl to Lietuva Taipėjuje ruošiasi atidaryti prekybos atstovybę, tikimės, kad jų investicijos pasieks Lietuvą, o mūsų eksportuotojai galėtų išvežti prekes į naujas rinkas“, – sakė ministrė.

Kiek verslai nukentėjo nuo Kiniško viruso ? Ar skaičiavo kas ? Kada jie atsakys už tai ?
Tadas, 2022-01-13 21:52
Sidebar placeholder