Logistikos milžinei „Vlantanai“ – teismo ir valdininkų kirtis: dėl galimų nusikaltimų neteko turėtų privilegijų

Į viešumą iškylančios istorijos jau turi pasekmių – pradedami ikiteisminiai tyrimai, netenkama turėtų privilegijų.

Prabilus darbuotojams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl šio logistikos bendrovę Migracijos departamentas išbraukė iš patvirtintų įmonių sąrašo. Į tokią padėtį pateko viena didžiausių lietuviškų logistikos bendrovių „Vlantana“ – dėl įtarimų apgaulingai tvarkius apskaitą Migracijos departamentas pašalino logistikos įmonę iš patvirtintų bendrovių sąrašo.

Šis sąrašas yra naudingas bendrovėms, įdarbinančioms asmenis iš kitų valstybių: užsienietis, pateikdamas prašymą dėl vizos, kartu turi pateikti mažiau dokumentų – jam nereikia pateikti leidimo dirbti, darbo sutarties, kvalifikaciją bei pakankamų lėšų turėjimą patvirtinančių dokumentų.

Bendrovę „Vlantana“ valdo verslininkai broliai Stončiai. Turtingiausius Lietuvos žmones skaičiuojančio kasmetinio leidinio „TOP 500“ duomenimis, „Vlantanos“ vykdomojo direktoriaus Vlado Stončiaus turtas 2019 m. siekė 90 mln. eurų, Antano Stončiaus turtas tais metais vertintas 58 mln. eurų. Su „Vlantana“ leidinys sieja ir Stanislovą bei Alfredą Stončius, kurių turtas 2019-aisiais atitinkamai vertintas 17 mln. eurų ir 11 mln. eurų.

Negalės lengviau įsivežti darbuotojų

Pastaraisiais metais akcentuojama, kad didelę dalį logistikos bendrovėse vairuotojais dirbančių asmenų sudaro iš rytinių kaimynių atvykę užsieniečiai, ieškantys Lietuvoje geresnių uždarbio galimybių.

Užsieniečius Lietuvoje įdarbinančioms bendrovėms ypač patogu būti Migracijos departamento patvirtintų bendrovių sąraše – į jį patekus, siekiant įdarbinti užsienietį ir gauti jam vizą reikia gerokai mažiau biurokratijos.

Šiame sąraše anksčiau buvo ir „Vlantana“, tačiau šių metų vasario 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą šią logistikos bendrovę išbraukti iš patvirtintų bendrovių sąrašo.

Migracijos departamento argumentas – į šį sąrašą negali būti įtraukta bendrovė, kuri „per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas“.

O buvusio „Vlantanos“ vadovo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl finansinių nusikaltimų.

Tokį Migracijos departamento sprendimą „Vlantana“ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), nurodydama, kad atitinka reikalavimus, keliamus juridiniams asmenims, norintiems patekti į patvirtintų įmonių sąrašą, o jai nepalankūs reikalavimai buvo taikomi atgaline data. Migracijos departamentas į tokį skundą atsikirto, kad bendrovės buvusių vadovų atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Registrų centro pateikiamais duomenimis, iki 2019 m. balandžio pabaigos „Vlantanos“ generaliniu direktoriumi buvo Antanas Župerka, vėliau pakeistas Tomo Stonio. VAAT išnagrinėtos bylos duomenimis, baudžiamasis persekiojimas vykdomas buvusio „Vlantanos“ vadovo ir jo pavaduotojo atžvilgiu, A. Župerkai pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

VAAT praėjusią savaitę priėmė „Vlantanai“ nepalankų sprendimą. Anot teisėjų kolegijos, 2020 m. pabaigoje, kai logistikos bendrovė pateikė Migracijos departamentui prašymą vėl įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą, jau galiojo 2019 m. nustatyti reikalavimai, kad bendrovė ar jos vadovai per pastaruosius penkerius metus negalėjo būti teisiami, nuteisti ar įtariami tam tikrais nusikaltimais.

Vlantana

Toks VAAT sprendimas nėra galutinis – logistikos milžinė jį gali per 30 dienų apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nepatogu ir vairuotojams, ir bendrovei

„Vlantanos“ generalinis direktorius Tomas Stonys portalui nurodė, kad bendrovė Migracijos departamento sprendimą laiko nepagrįstu, todėl ir apskundė jį teismui. Tuo tarpu VAAT sprendimo T. Stonys nesiėmė vertinti.

Mūsų manymu, nėra pagrindo mūsų įmonei būti neįtrauktai į patvirtintų įmonių sąrašą, todėl pateikėme skundą teismui.

"Nesiimame vertinti nei vieno teismo sprendimo, nes jo pagrįstumą ir legitimumą gali vertinti tik aukštesnės instancijos teismas“, – tokį „Vlantanos“ generalinio direktoriaus komentarą perdavė bendrovė.

Anot T. Stonio, Migracijos departamento bei teismo sprendimai atsiliepė ne tik „Vlantanai“, bet ir įsidarbinti norintiems užsieniečiams. „Sprendimas neįtraukti bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą, be abejonės, turi neigiamos įtakos ne tik mūsų bendrovei, tačiau ir darbuotojams iš trečiųjų šalių, norintiems įsidarbinti mūsų bendrovėje.

Įmonė šiuo metu negali taikyti supaprastinto trūkstamų profesijų sąraše įtrauktų darbuotojų įdarbinimo, o tai apsunkina ir prailgina įdarbinimo procesą. Taip ne tik bendrovei yra užkertamas kelias vykdyti suplanuotą plėtrą, tačiau ir darbuotojai yra priversti laukti, kol galės pradėti dirbti mūsų bendrovėje“, – teigė T. Stonys.

Alfa.lt pasiteiravo, kiek užsieniečių šiuo metu dirba „Vlantanoje“ ir kokį procentą bendro darbuotojų skaičiaus jie sudaro, tačiau T. Stonys teigė, kad bendrovė nerenka tokių duomenų. Bet vadovas pripažino, kad tiek užsieniečių poreikis, tiek jų noras dirbti yra dideli.

„Šiuo metu mūsų bendrovėje iš viso dirba per 2500 darbuotojų, dalis jų yra atvykę iš užsienio šalių. Savo darbuotojų neskirstome pagal pilietybę, tautybę ar kitus kriterijus, todėl tokios statistikos nevedame – visi darbuotojai vertinami vienodai ir turi tas pačias galimybes mūsų bendrovėje.

Tačiau ne paslaptis, jog šiuo metu itin jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl tenka ieškoti darbuotojų ir užsienio šalyse.

Tokia padėtis susiklosčiusi daugelio Vakarų Europos šalių transporto sektoriuje. Jau ir Vokietija šios profesijos darbuotojus pripažino trūkstama profesija ir supaprastino vairuotojų iš užsienio šalių įdarbinimo procedūrą“, – nurodė T. Stonys.

Įtaria sukčiavimu ir apgaulinga apskaita

Praėjusį gruodį Alfa.lt skelbė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje (ENTV) atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikaltimų, padarytų „Vlantanoje“.

Buvę įmonės darbuotojai, dabar jau atleisti trečiųjų šalių piliečiai, vieną didžiausių šalies transporto įmonių kaltina tuo, kad jiems būdavo išmokama mažesnė suma grynaisiais, nei jie pasirašydavo teikiamuose kasos orderiuose, ir kad jie buvo verčiami vos įsidarbinę palikti įmonėje užstatą, vadinamąjį „sienos“ mokestį, siekiantį iki 1 tūkst. eurų. Vėliau šis užstatas esą nebūdavo grąžinamas.

Lietuvos transporto įmonėse dirbančius vairuotojus, trečiųjų šalių piliečius, ginantis Lietuvos profesinių sąjungų aljansas (LPSA) dėl galimų nusikalstamų veikų „Vlantanoje“ praėjusių metų balandį kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), ši pareiškimą perdavė Klaipėdos policijai.

Klaipėdos apskrities VPK ENTV Alfa.lt informavo, kad yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal LPSA 2020 m. balandžio 28 d. pareiškimą dėl galimų nusikalstamų veikų „Vlantanoje“.

Policijos teigimu, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo.

„Vlantana“ praėjusį gruodį neigė bet kokius vairuotojų kaltinimus ir įtarimus dėl sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos. Įmonės vadovo teigimu, per visą bendrovės veiklos vykdymo laikotarpį, kuris tęsiasi jau beveik 25 metus, nebuvo nė vieno atvejo, kai bendrovė būtų pateikusi darbuotojui pasirašyti kasos dokumentus, kurie savo turiniu neatitiktų realiai darbuotojui išmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios mokėtinos sumos.