Malkų įlankos terminalas ruošiasi didinti krovą

Aplinkosaugininkams pateikta bendrovės planuojamos veiklos informacija dėl poveikio aplinkai numato, kad terminale metinė krova galėtų siekti 1,975 mln. tonų, iki šiol ji yra 1,425 mln. tonų.

Terminalo vadovas Julius Kiršis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad apimtys didinamos tiek vertinant naujausius įmonės veiklos rezultatus, tiek planuojant ateitį.

„Reaguojame ir į dabartines krovos apimtis, ir į ateitį žiūrime“, - sakė J. Kiršis.

Reaguojame ir į dabartines krovos apimtis, ir į ateitį žiūrime.

Numatoma nutraukti durpių krovą, bet didinti popiermedžio, skiedrų, cemento, kitų statybinių medžiagų, žemės ūkio produkcijos krovos metines apimtis bei išplėsti birių krovinių asortimentą - papildomai krauti iki 150 tūkst. tonų eksportuojamų medienos biokuro granulių ir iki 50 tūkst. tonų į Lietuvą importuojamų trąšų.

Trąšoms saugoti būtų įrengtas 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlis, o žvyro, smėlio ir skaldos saugojimo aikštelės plotas būtų padidintas.

Informacijos rengėjai nurodo, kad planuojami pokyčiai neturėtų daryti neigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir aplinkai, jie dar turės būti suderinti su aplinkosaugininkais ir visuomene.

Skandinavai vėl ėmė pirkti medieną

Malkų įlankos terminalas skelbė, kad pernai jame perkrautas rekordinis kiekis - 1,33 mln. tonų - krovinių ir aptarnautas didžiausias iki šiol skaičius laivų - jų buvo 236.

Tuo metu per pirmą šių metų pusmetį apvalios medienos krova siekė 250 tūkst. tonų, arba 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Liepą J. Kiršis žurnalistams sakė, jog daugiau medienos kraunama dėl augančios jos paklausos Skandinavijos šalyse - lietuviška produkcija Švedijoje ir Suomijoje iš dalies kompensuojama žaliava iš Rusijos, kurią skandinavai nustojo pirkti dėl karo Ukrainoje.

„Prasidėjus karui Ukrainoje skandinavai nustojo pirkti medieną - popiermedį ir malkinę medieną - iš Rusijos, iki tol iš ten bendrai importuodavo apie 10 mln. kubinių metrų per metus, 25 proc. savo poreikio.

Mes iš pradžių to nepajautėme, kadangi tas sutapo su celiuliozės poreikio mažėjimu pasaulyje, o šiandien šis poreikis pradėjo augti, didžiausi pasaulio gamintojai švedai ir suomiai atidarė porą papildomų fabrikų ir jiems reikia papildomos žaliavos, o išvežamo popiermedžio kiekiai vėl didėja", - sakė J. Kiršis.

Anot jo, pirmąjį 2024 metų pusmetį terminale krautas didžiausias įmonės istorijoje popiermedžio kiekis, o medienos eksportą iš Lietuvos skatina skandinavų siūloma patraukli kaina.

„Skandinavai dabar pasiruošę mokėti daugiau, kaina nėra aukštumose, bet pakankamai nebloga pardavėjui, nes kai ji žema, pardavimai smunka - reikia suprasti, jog medieną iš tolimesnių Lietuvos kampelių atgabenti iki Klaipėdos yra gana sunku, kaina turi būti pakankamai aukšta, kad apsimokėtų tai daryti“, - aiškino J. Kiršis.

Metinę popiermedžio krovą bendrovė ketina didinti nuo 350 tūkst. iki 450 tūkst. tonų.

Įdomu ir tai, kad įmonėje maksimali skiedrų krova didinama nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. tonų per metus, nors neseniai šios produkcijos išvežimas iš Lietuvos buvo sustojęs.

2022 metais Lietuvai atsisakius pigesnio biokuro iš Baltarusijos, vietiniai gamintojai siekė užpildyti šalies rinką ir kurui tinkančią medieną parduoti joje, tačiau per porą metų padėtis pasikeitė, lietuviška produkcija vėl vežama į užsienį.

„Pakankamai dideli ir pakankamai keisti pokyčiai šioje vietoje yra įvykę. Kas keisčiausia - neturime biokuro importo iš Baltarusijos, bet turime eksportą iš Lietuvos“, - sakė J. Kiršis.

Nustebino žemesnė grūdų kokybė

Šiemet Klaipėdos uoste tikimasi perkrauti apie 4 mln. tonų lietuviškų grūdų, maždaug penktadalis šio kiekio gali būti kraunamas MĮT.

J. Kiršis teigia, kad derliaus kiekis yra toks, kokio ir laukta, tačiau grūdų kokybė yra žemesnė nei tikėtasi.

„Kokybės nėra - derlius tikrai geras, laukėme puikios kokybės, bet, deja, ji tik vidutinė. 

Lietuva visada buvo žinoma kaip valstybė, tiekianti aukštesnės kokybės grūdus, kuriuos yra lengviau parduoti augintojui, o tam, kas dabar ateina iš laukų, bus didesnė konkurencija, kaina mažės, augintojai nukentės. 

Mums skirtumo didelio nėra, krovos apimčių tai neturėtų paveikti, bet visada smagiau, kai mūsų ūkininkai daugiau uždirba“, - kalbėjo J. Kiršis.

Terminale šiemet planuojama pasiekti maksimalų žemės ūkio produkcijos krovos pajėgumą ir perkrauti apie 750-800 tūkst. grūdų.

Klaipėdos terminalo grupės kontroliuojamas MĮT per pirmą šių metų pusmetį aptarnavo 141 laivą ir perkrovė 700 tūkst. tonų įvairių krovinių - 33 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.