Marius Skuodis

Marius Skuodis pakvietė Japonijos investuotojus prisidėti prie transporto projektų Trijų jūrų iniciatyvos regione,taip pat – prie Klaipėdos uosto plėtros

Japonijos įmonių investicijos iraktyvus dalyvavimas plėtojantKlaipėdos uosto bei kitų regiono transporto infrastruktūros projektussvariai prisidėtų prie Trijų jūrų– Baltijos, Juodosios ir Adrijos – regiono junglumo, transporto sistemos diversifikavimo bei inovatyvių technologijų diegimo. Tokį kvietimąLietuvos organizuotame Trijų jūrų iniciatyvos pristatymo renginyje Japonijos sostinėje Tokijuje šiandien pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Trijų jūrų iniciatyvą vertiname kaip žymiai platesnės strateginės reikšmės platformą, pritraukiant didžiausių ir inovatyviausių pasaulio verslų dėmesį regione vykdomiems transporto bei kitiems strateginės infrastruktūros plėtros projektams.

Mūsų verslo bendruomenės tikrai galėtų dirbti drauge jūrinio susisiekimo, tvarumo ir skaitmenizavimo srityse, suvienyti jėgas, kurdamos transporto ir logistikos inovacijas“, – teigė susisiekimo ministras M. Skuodis. Jis pakvietė Japonijos atstovus į balandžio 11 dieną Vilniuje vyksiantį, Lietuvos pirmininkaujamą Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumą.

Renginio metu M. Skuodistaip pat pristatė Lietuvos pirmininkavimo Tarptautiniam transporto forumui(ITF)prioritetus ir pabrėžė Lietuvos pastangas ieškoti kuo daugiau sąlyčio taškų įvairiuose formatuose, siekiant prisidėti prie Ukrainos transporto sistemos atkūrimo ir plėtros. Pasak M. Skuodžio,dėl šios priežasties Trijų jūrų iniciatyvos ir ITF renginiai mūsų šalyje vyks greta, taip užtikrinant maksimalų dėmesį Ukrainai.

M. Skuodisišskyrė ITF2023 m. gruodį pristatytą bendradarbiavimo ir paramos Ukrainai platformą „CIG4U“. Tikimasi, kad prie šios prioritetinės Lietuvos pirmininkavimo ITF grupės, įsteigtos drauge su Švedija,Ukraina ir Kanada, prisidėsir daugiau ITF narių.Lietuvos susisiekimo ministraskartu išreiškė viltį, kad Japonija – viena didžiausių paramos plėtrai, inovatyvių ir tvarių sprendimų teikėjų, bus viena pirmųjų, įsiliesiančių į šios svarbios grupės veiklą.

Pristatant Lietuvos susisiekimo sektorių ir jo teikiamas galimybes, pažymėta, kad ypač daug abipusiškai naudingo potencialo dvišaliam bendradarbiavimui ir krovinių srautųper Klaipėdos uostą didinimui atveria iki 2030 metų numatoma pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra. Suformavus naują iki 100 hektarų siekiančią teritoriją, čia bus sudarytos sąlygos priimti didžiausius Baltijos jūra plaukiojančius laivus, galėtų būti kraunama iki 30 mln. tonų krovinių per metus.

2023 m.per Klaipėdos uostą į Japoniją ir iš jos gabenta kiek daugiau nei 13 tūkst. t. krovinių – apie 60 proc. daugiau nei 2022 m.Daugiausia krauta transporto priemonių ir įrangos, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, tekstilės.

„Vertiname Japoniją kaip strateginę Lietuvos partnerę Azijoje, todėl norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, didinti esamus krovinių srautus iš Japonijos ar į ją, pritraukti naujų rūšių krovinių. Šios šalies kompanijų įsitraukimas į Klaipėdos uosto vykdomus projektus taip pat galėtų tapti mūsų bendradarbiavimo objektu“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

2024–2027 m. į Klaipėdos uosto infrastruktūros vystymą suplanuota investuoti 234 mln. eurų. Tarp didžiausių projektų – uosto laivybos kanalo išgilinimas iki 17 m gylio, taip pat jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūra, svarbi Lietuvai planuojant Baltijos jūroje statyti vėjo jėgainių parkus.

Be to, Klaipėdos uoste įgyvendinamas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos įrangos ir viešųjų pildymo punktų įrengimo projektas, planuojama įrengti elektros tiekimo laivams nuo kranto infrastruktūrą.

M. Skuodis lankosi Japonijoje vasario 18–22 dienomis.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder