Naują verslą pradedanti Ineta Puzaraitė susidūrė su nemaloniais iššūkiais: kiekviena tokia diena mums kainuoja virš tūkstančio eurų

Nesulaukia reikiamo atsakymo, pateikiami prašymai atmetami

Dėl nesėkmingų bandymų atidaryti senelių namus Delfi susisiekė su pačia I. Puzaraite-Žvaguliene, kuri pabrėžė, kad tai, kas vyksta dvejus metus, primena tikrą košmarą.

„Iš tikrųjų savo senelių namuose mes praktiškai viską sutvarkėme. Dabar liko pakeisti pastato mokslo paskirtį į gyvenamąją. Tai pakeitus gausime visas reikiamas licencijas. Nors namai jau dabar viskam pritaikyti, atvykusiems ekspertams viskas tiko, tačiau jau porą metų negalime susitvarkyti su pastato paskirties pakeitimu, nes įvairios institucijos vis sako, kad jiems trūksta praktikos.

Vėliau įsitraukė ir žemėtvarka, nes tai valstybinė žemė, ją nuomojamės iš savivaldybės. Taip ir tampomės su tuo paskirties pakeitimu. Ir kai atrodė, kad jau viską išsiaiškinome, viskas padaryta, užregistruota, mus nusiuntė į Registrų centrą. O čia išraše nurodoma, kad reikia keisti nekilnojamojo turto faktą į registruotą.

Išėjo taip, kad plojome rankytėmis, nes susimokėjus ir nusiuntus prašymą galvojome, kad viskas vyks greičiau. Bet, deja, mūsų prašymą atmetė“, – pasakojo garsi moteris.

Ji prisiminė, kad bandant ieškoti išeities, teko konsultuotis ir Statybos inspekcija. Bet ir čia I. Puzaraitė-Žvagulienė nerado tiesaus atsakymo – anot jų, registrų centras neturi teisės atmesti prašymo, mat tai nėra jų kompetencijoje.

„Jei yra patvirtintas Statybos inspekcijoje, tai jau jų reikalas tikrinti tokius dalykus, o Registrų centras tikrinta, ar visi dokumentai pridėti, ar nieko netrūksta ir ar užregistruota. Todėl galvoju, gal čia mums specialiai tą procesą stengiasi vilkinti, nes, pavyzdžiui, dabar jie sugalvojo, kad jiems reikia raštu ir atskirai išaiškinti Statybos inspekcijos deklaraciją“, – Delfi komentavo ji.

Atsakymo tenka laukti ir iki trijų savaičių

Garsi moteris taip pat atkreipė dėmesį, kad šie procesai užtrunka ne kelias dienas, o beveik iki trijų savaičių. Tai sukelia dar daugiau nepatogumų jos senelių namų atidarymui.

„Dabar esame situacijoje, kai pas mus viskas gerai, teisingai, bet užsimanė kažkokių patikslinimų visiškai lygioje vietoje. Tai mus žiauriai įvelka į terminus. Mes dabar per visur bandome ieškoti, kas negerai, kaip išspręsti šią problemą. Atrodo, kad mes čia parduotuvę atidarome, o ne kažką kitą. Tada suprantu, tokiu atveju galime palaukti, bet kai atidarome senelių namus, viskas kitaip. Nepamirškime, kad mūsų valstybėje sunki socialinė padėtis. Šių įstaigų trūksta, eilės baisiausios, žmonės neturi kur gyventi“, – pastebėjo I. Puzaraitė-Žvagulienė.

Jau dabar moteris sulaukia klientų užklausų, kada į jos namus bus galima atvežti senelius.

„Mes su klientais sudarę sutartis ir ne visi gali laukti. Per šiuos atidėliojimus pas mus net žmonės miršta eilėje, nes tiesiog neturi kur pasidėti. Kol vyko įrengimai, priiminėjome rezervacijas, turėjome terminus. Tačiau ne visur seneliai gali būti slaugomi. Pavyzdžiui, vieno žmogaus terminas baigėsi jau lapkričio 10 d., o kito gruodžio 1 d. Jie sutarę, kad persikelia pas mus, bet mes kol kas negalime priimti.

O dabar sulaukiame tokių skambučių, kur klausia, ar galėtų senelį priimti jau nuo trečiadienio. Iš tikrųjų labai daug užklausų. Mums skambina ir iš Kretingos, Kaišiadorių, visos Lietuvos. Galėtume apgyvendinti 70 žmonių, priimtume daugiau darbuotojų, mokėtume valstybei mokesčius. Tai būtų nauda visiems, bet akivaizdu, kad tai kažkam nepatinka“, – atkreipė dėmesį ji.

Darbo neturintiems darbuotojams toliau mokami atlyginimai

Garsi moteris neslepia apmaudo ir dėl senelių namuose turinčių dirbti darbuotojų. Kruopščiai specialistus rinkusi Ineta Delfi pasakojo, kad iki šiol dalis jų įstaigoje neturi darbo, tačiau, nenorėdama jų prarasti, ji jiems moka visą atlyginimą.

„Tikrai ilgai jų ieškojome ir norime, kad pas mus būtų stiprus kolektyvas. Norisi 200 proc. priežiūros kiekvienam seneliui, todėl pasiūlėme tikrai didesnį atlyginimą. Dabar pas mus aštuoni žmonės, bet kai nėra darbo, jie ir lapus grėbia. Tiesiog nėra ką veikti, nes mes nors ir esame pilnai pasiruošę atidarymui, to padaryti negalime. Dabar kiekviena tokia diena mums kainuoja virš tūkstančio eurų. Gruodžio mėnesį atlyginimams išleisime apie 15 tūkst. eurų, nors žmonės nieko neveikia. Ir mes tikrai negalime jų atleisti, nes norime turėti gerus specialistus. Kitą kartą neprisikviesim žmonių, kai prisižadėjom, o dabar atleidžiam“, – mano ji.

Kalbinta I. Puzaraitė-Žvagulienė prisipažino, kad jaučiasi kalta prieš darbuotojus ir klientus. Ji sako nesuprantanti, kodėl tempiamas laikas ir nesiimama normalių procesų.

„Mes dabar esame tokioje vietoje, kai nesusitvarkome ir priverčiame laukti visus kitus. O ir prieš tautą atrodome kaip durneliai. Jaučiamės kalti, nors mūsų kaltės yra visiškai nulis. Gal jau antrą savaitę sėdžiu, bandau per visus kontaktus eiti, kad bent kas nors padėtų. Į Registrų centrą rašiau, siunčiau išaiškinimą raštu, bet jiems netinka, reikia atskiro. Žinot, gaila dėl tokio vilkinimo ir žmonių, kurie negali pas mus gyventi. Gaila ir mūsų pačių, nes viskas kainuoja didelius pinigus. Tik kitiems nusispjauti“, – Delfi kalbėjo ji.

Kol kas senelių namų negalinti atidaryti garsi moteris nusprendė kitu būdu pradžiuginti būsimus gyventojus – ji sumanė įstaigos teritorijoje surengti nedidelę šventę. I. Puzaraitė-Žvagulienė tikisi, kad bent tokiu būdu atkreips dėmesį į šių namų būtinybę.

„Kadangi negaliu atidaryti senelių namų gyventojams, dabar darome popietę senjorams. Visus kviečiame iš apylinkių kaimų pas mus atvykti į dirbtuves, pasibuvimą. Įsitrauks ir darbuotojai, užsiims veiklomis. Bandysime pasidaryti šventę, nes jau nusibodo sėdėti prie telefono ir visiems, atsiprašant, knisti protą“, – sakė I. Puzaraitė-Žvagulienė.