Nesvarbu, dirbai ar nedirbai, pensiją vis tiek gausi: piktinasi, kad sukauptas stažas nieko nereiškia

Nesvarbu, dirbai ar nedirbai, pensiją vis tiek gausi: piktinasi, kad sukauptas stažas nieko nereiškia

(23)

Kai kurie gyventojai piktinasi dabartine pensijų sistema Lietuvoje. Pasak jų, žmonės yra raginami kuo ilgiau dirbti, kaupti pinigus papildomai, kad tik užsitikrintų orią senatvę. Tačiau galiausiai senatvėje pensijas gauna visi – tiek sukaupę ir 40 metų darbo stažą, tiek jo iš viso neturintys.

 

Socialiniame tinkle kilo diskusija, kokią pensiją gaus žmogus, kuris neturi sukaupęs reikiamo darbo stažo.

„Mano brolis visą gyvenimą gėrė, vertėsi atsitiktiniais darbais. Pagal darbo sutartį tikriausiai net nedirbo. Dabar jis sulaukė pensinio amžiaus. Ar jis gaus pensiją ir kokio dydžio ji bus“, – teiravosi moteris.

Komentatoriai tikino, kad pensiją gauna visi.

„Pikta, kad vieni stengiasi, dirba, o kiti – nieko neveikia. Arba bando vengti mokesčių ir dirba nelegaliai. Tačiau galų gale pensijos skiriamos visiems. Ir dažnai jos ne tiek daug ir skiriasi.

Stažo neturintiems gyventojams nereikėtų mokėti pensijos, gal tada žmonės suprastų, kad privalo dirbti ir užsidirbti pensiją“, – siūlė Kristina.

Kita moteris jai pritarė. Jos mama esą dirbo visą gyvenimą kultūros namuose, atidavė jiems daugiau nei 40 savo gyvenimo metų.

„Dabar jos pensija siekia 400 eurų. Iš šių pinigų tikrai neįmanoma pragyventi be mūsų, vaikų, pagalbos. Juk vien už šildymą tenka mokėti didesnes nei 100 eurų sąskaitas. O mamai jau 85 metai, dalį pinigų dar tenka skirti vaistams. Dar maisto ji nusiperka ir beveik nieko nelieka.

Tuo metu bedarbiams irgi mokamos tokio pat dydžio išmokos. Todėl jie net negalvoja ieškoti darbo, nes sulaukus pensinio amžiaus jiems irgi bus mokamos pensijos“, – piktinosi moteris.

Anot jos, reikėtų griežčiau žiūrėti į bedarbius.

„Jeigu žmogus nedirba, jie turėtų nieko ir negauti, gal tada susimąstys“, – siūlė moteris.

Tuo metu Evelina siūlė žiūrėti atlaidžiau.

„Juk visko būna. Kai kuriems žmonėms tenka slaugyti artimuosius, moterims auginti vaikus. Gyvenime visko nutinka. Iš ko gyvens mama slauganti sergantį vaiką, jeigu nieko negaus?

Reikėtų atsižvelgti į aplinkybes, galbūt žmogus neturėjo laiko ir galimybių dirbti. Todėl jam turi būti mokama pensija, iš ko jis daugiau gyvens“, – sakė ji.

Kaip apskaičiuojama pensija?

„Sodra“ komentavo, kad 15 metų yra minimalus stažas senatvės pensijai gauti, tai reiškia, kad sukaupęs tokį stažą žmogus turi teisę gauti senatvės pensiją.

Sulaukus senatvės pensijos amžiaus per visą darbingą laikotarpį įgytas stažas ir apskaitos vienetai sumuojami.

Pensijos dydis apskaičiuojamas pagal tais metais taikomą apskaitos vieneto vertę ir bazinės pensijos dydį.

Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.

Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai – jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 m. metais tai bazinis pensijos dydis).

Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais – 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.

Neturintiems reikiamo darbo stažo mokama šalpos pensija

„Šiuo metu senatvės pensijos gavėjų, kurių stažas yra lygiai 15 metų, yra 3957. Jų vidutinė senatvės pensija siekia 302,63 euro“, – skaičiavo „Sodra“.

Tačiau, anot jos, jei žmogus neturi 15 metų darbo stažo, jis neįgyja teisės į senatvės pensiją.

„Toks žmogus gali pateikti prašymą šalpos senatvės pensijai gauti. Teisę gauti šalpos senatvės pensiją turi senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją“, – sakė „Sodra“.

Pasak jos, šalpos pensija priklauso nuo to, kodėl žmogus nedirbo.

„Tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis skiriama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.

Motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusioms ne trumpiau kaip 8 metus) – 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio, o senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims – 1 šalpos pensijų bazės dydžio. Šiuo metu bazinis šalpos pensijos dydis yra 184 eurai, o 1,5 bazinio dydžio siekia 276 eurai.

Pensijos kasmet padidėja

Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius.

Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.

Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai.

Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.

Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.

2023 metais jis siekia 354 eurus. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder