Be to, gyventojai planuoja išsiimti apie milijardą eurų iš antros pakopos pensijų fondų, o šie pinigai gali dar labiau suaktyvinti rinką.
Klaipėdos NT rinka demonstruoja vieną sparčiausių augimo tempų šalyje. Yra vertinimų, kad kainos uostamiestyje per metus pakilo beveik 15 procentų, o sandorių skaičius išaugo penktadaliu. Ekspertai sako, kad po kelerių metų sąstingio rinka atsigavo, tačiau įspėja - 2026-ieji gali būti ne mažiau įtempti dėl jau minėtų pokyčių. Be to, viską gali koreguoti ir tarpbankinių palūkanų normų svyravimai.
Remiantis Registrų centro duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdoje įregistruota daugiau nei 2,1 tūkst. butų pardavimų - tai apie 22,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks aktyvumas pranoko ne tik uostamiesčio, bet ir visos šalies vidurkį.
„Klaipėdos rinka akivaizdžiai įsibėgėja. Po keleto metų santūresnio laikotarpio pirkėjai sugrįžo, o statytojai išnaudoja šį momentą. Dalis sandorių - investiciniai, tačiau auga ir pirmojo būsto įsigijimų skaičius“, - komentuoja nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas.
Ypač pabrango naujos statybos būstai bei renovuoti senesni daugiabučiai su geresne infrastruktūra.
Pasak A. Bružo, uostamiestyje jie sudaro iki 90 procentų visų NT sandorių.
O štai senos statybos butai pietinėje miesto dalyje brango gerokai nuosaikiau.
Naujos vertės
A. Bružas prognozuoja, kad NT kainos augs ir kitais metais, tačiau šįkart kainoms kaip niekada daug įtakos turės įvairūs veiksniai. Masinį visos šalies NT vertinimą atlikęs Registrų centras atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos statinių mokestinės vertės bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus, o mokant mokestį už 2025-uosius dar bus naudojamos senosios vertės. „Registrų centras kasmet atlieka masinį visos šalies NT vertinimą ir nustato statinių bei žemės sklypų vidutines rinkos vertes.
Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas, šios vertės kas penkerius metus būdavo prilyginamos mokestinėms vertėms ir naudojamos mokesčiams apskaičiuoti, - kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis. - Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios naujos statinių - butų, gyvenamųjų namų ir kitų - mokestinės vertės, kurias gyventojai jau dabar gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje.“
Kas trejus metus
„Šiuo metu galiojančios statinių mokestinės vertės gyventojams dar bus aktualios šių metų pabaigoje, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės teikti deklaracijas už šiuos metus. Būsimos statinių mokestinės vertės bus reikalingos mokant NT mokesčius ateityje“, - akcentuoja K. Maksvytis ir primena, kad, pagal įsigaliosiančius įstatymo pakeitimus, statinių mokestinės vertės keisis nebe kas penkerius, o kas trejus metus.
Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu - 2021 m. sausio 1 d. - statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 procentų.
Per penkerių metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40-50 proc.) - Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse. Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente.
Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias - Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonuose.
Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų - 90 proc., kultūros ir mokslo statinių - 79 proc., poilsio ir sporto - 104 proc., sodų pastatų - 62 proc., komercinių ir specialiųjų paslaugų - 70 proc.
Vertės nustebino
Praėjusią savaitę paskelbtos nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos Registrų centro nustatytos mokestinės vertės nustebino net ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertus. Didžiausi pokyčiai fiksuojami būtent pajūrio regione. Ypač išsiskiria kurortai. Pavyzdžiui, Palangoje atskirų NT vienetų apmokestinamoji vertė per penkerius metus nuo 2021-ųjų padidėjo 3 ir daugiau kartų.
Pasak A. Bružo, vertinimų pokyčiai yra reikšmingi, o kai kur net drastiški. „Koreliacija su rinka yra, bet iki šiol Registrų centras nebuvo pakankamai atnaujinęs duomenų. Ankstesnės vertės jau atsiliko nuo realių rinkos kainų. Dabar jos priartėjo prie realesnių, artimesnių rinkai skaičių“, - komentuoja A. Bružas. Todėl praktiškai apmokestinamosios vertės nuo kitų metų auga sparčiau nei rinkos kainos.
Mokesčiai už sandėliukus
Pačioje Klaipėdoje apmokestinamosios vertės augo ne taip sparčiai kaip kurortuose, tačiau ypač pastebimas komercinių patalpų įvertinimo šuolis. Bus apmokestintos ir tos patalpos, kurios anksčiau nebuvo apmokestinamos. „Kai kurių komercinių patalpų vertės pakilo itin smarkiai.
Tai taikoma ne tik biurams ar parduotuvėms, bet ir įvairiems sandėliams, sandėliukams, garažams. Kai kuriose vietose vertės išaugo šimtu procentų ar dar daugiau“, - sako A. Bružas.
Anot jo, daugelis savininkų vis dar neįvertina pagalbinių patalpų reikšmės ir to, kad jos gali būti apmokestinamos atskirai nuo pagrindinio gyvenamojo būsto. „Pagalbinės patalpos labai šoko į viršų. Tie sandėliukai, kurie vertinami kaip atskiri objektai, dabar bus priskiriami komerciniam turtui. Iki šiol dar vyko diskusijos dėl, pavyzdžiui, rūsio patalpų - ar jos laikytinos komercinėmis.
Jei pateikiama dokumentų, įrodančių, kad tai neįrengta komercinė patalpa, tuomet mokestis netaikomas“, - siūlo atkreipti dėmesį pašnekovas.
Pasak A. Bružo, nuo kitų metų tokių niuansų bus dar daugiau - reikės atidžiau aiškintis dėl komunikacijų, įrenginių, žemės sklype esančių objektų. „Apmokestinimas bus didesnis nei iki šiol“, - priduria jis. Garažai, „parkingai“ ar sandėliukai, jei jie įregistruoti kaip atskiri objektai, bus vertinami kaip komercinis turtas.
Tačiau jeigu tai buto priklausiniai, jų savininkams baimintis nereikia - jie ir toliau bus vertinami kartu su butu. „Atskiri sandėliukai ar garažai patenka į kitą kategoriją, todėl jų mokestinės vertės kai kur išaugo drastiškai“, - sako „Aidilos“ vadovas.
Anot jo, gyventojai turi galimybę mokestines vertes ginčyti. „Tai daro nepriklausomi turto vertintojai. Kaina priklauso nuo objekto - paprastesniems atvejams gali būti apie 400 eurų, bet didesniems ar sudėtingesniems - keli tūkstančiai. Tai nėra paprastas procesas - ekspertizės vėliau tikrinamos, kartais vertinamos pakartotinai“, - sako jis. Norintieji ginčyti mokestinę vertę tai turėtų padaryti jau dabar, nes laiko tam bus tik iki balandžio mėnesio.
Brango ir butai
„Butų kainos tiek neišaugo - nei rinkoje, nei mokestine prasme. Per pastaruosius metus butai pabrango keliasdešimt procentų, bet reikia žiūrėti pagal segmentus. Naujos statybos būstai kilo mažiau, nes jų kainos jau anksčiau buvo aukštos.
Modernesni būstai brango 30-40 proc., o senesni, blokiniai - ypač pietinėje miesto dalyje - kilo mažiausiai, nes paklausa ten nedidelė“, - sako A. Bružas.
Pasak jo, šie pokyčiai iš esmės neturėtų stipriai paveikti rinkos elgsenos, tačiau kai kuriuos gali paskatinti apmąstyti investicijas. „Mokestinės vertės labiau atsispindės eksploatacijos kaštuose. Tie, kurie perka investicijai, gal šiek tiek koreguos nuomos kainas į viršų“, - nuomos kainų didėjimą prognozuoja A. Bružas.
Anot jo, didesnės įtakos pardavimų kiekiui turės ne mokestinės vertės, o nuo sausio įsigaliosianti tvarka, leidžianti nekilnojamąjį turtą be mokesčių parduoti po penkerių, o ne dešimties metų.
Be mokesčių
„Jau dabar kaupiasi sandorių eilė, kuri išryškės nuo Naujųjų metų“, - pažymi „Aidilos“ direktorius.
Taip pat prie didesnio rinkos aktyvumo gali prisidėti ir pinigų srautai iš pensijų fondų. Išankstinės apklausos ir prognozės rodo, kad gyventojai iš jų planuoja išsiimti apie milijardą eurų. „Dalis šių pinigų, tikėtina, bus investuota į nekilnojamąjį turtą“, - sako A. Bružas.
Kalbėdamas apie dabartinę rinkos situaciją, jis teigia, kad rinka šiuo metu funkcionuoja normaliai. „Kainos pamažu kyla, paklausa po truputį didėja. Dauguma pirkėjų - apie 90 proc. - vis tiek taikosi į naujesnius ar bent jau renovuotus būstus.
Seni blokiniai butai turi ribotą paklausą - jų kainos gali net kristi, kai rinkoje atsiras daugiau patrauklesnių alternatyvų“, - aiškina jis. Naujos statybos būstų pasiūla, pasak eksperto, Klaipėdoje šiuo metu yra gana gausi ir įvairi.
„Kai pasiūla didėja, statytojai tarpusavyje konkuruoja, todėl kainų augimo perspektyva kiek ribota. Tačiau naujos statybos kainos vis tiek pamažu kyla - ir jau keleri metai iš eilės. Nors pasiūlos nemažai, ji labai įvairi - tiek kokybės, tiek vietos atžvilgiu. Todėl kainos šiemet, tikėtina, ir kitais metais, judės į viršų“, - pastebi A. Bružas.
Tačiau kiti ekspertai jau mato tam tikrų rinkos perkaitimo požymių. Šiuo metu Klaipėdoje vystomas ne vienas stambus NT projektas, o rinkai planuojama pasiūlyti šimtus naujų butų. Atsiranda vertinimų, kad vietinė rinka gali nesugebėti įsisavinti tokios pasiūlos. Didelę įtaką toliau turės ir tarpbankinės palūkanų normos, kurios šiuo metu stabilizavosi ties 2 procentų riba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą