Olimpinių žaidynių medalis kaip investicija: už kiek būtų galima jį įsigyti?

Medalio nematerialioji pusė – tai, kas sukuria medalio vertę

Nors jie vadinami aukso medaliais, realybėje yra pagaminti iš sidabro ir padengti plonu aukso sluoksniu. Vertinant tik fizinę medalio dalį, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse įteikiamų aukso medalių grynoji vertė yra kiek daugiau nei 860 eurų. 

Tai yra beveik dvigubai daugiau nei sidabro medalio, kadangi aukso vertė paskutiniu metu pasižymėjo dideliu augimu. Bronzos medalis, dėl savo paprastos sudėties, vertas vos kiek mažiau nei 4 eurų.

Tai, kas išskiria šiųmetinius medalius nuo praėjusių yra tai, jog kiekvienas turi po mažą dalelę originalaus Eifelio bokšto. 

Visos Prancūzijos pasididžiavimo niekas nelaužė ir negriovė – paprasčiausiai per ilgą istoriją buvo atlikta ne viena renovacija, o visos senos detalės buvo saugomos. Štai iš jų gauta geležis ir rado savo vietą olimpinių žaidynių medaliuose. Tikėtina, jog tai taip pat prideda vertės.

„Aukso medalis, meno kūriniai, išskirtiniai vynai – tai tik keli kolekcionuojamo turto pavyzdžiai, kurie turi didžiulį potencialą su laiku auginti savo vertę. 

Pasižvalgius po antrinę panašaus turto rinką, galima greitai tuo įsitikinti – panašios monetos turinčios skirtingą pagaminimo datą gali smarkiai skirtis savo kaina. 

O aukso medalio atveju dar pridėkime tai, jog toks turtas yra nepaprastai retai pardavinėjamas ir įteiktas tampa neatsiejamu nuo sportininko bei istorinio konteksto“, – teigia Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.

Nors medalis ne mano, bet noriu

Turbūt neįprasta pagalvoti, jog kuris sportininkas norėtų išsiskirti su savo sportinių pasiekimų įvertinimu. Visgi, istorijoje yra ne vienas atvejis kai sportininkas būtent taip ir pasielgė. 

Tokio sprendimo priežasčių buvo skirtingų: vieni tai darė norėdami apmokėti savo ar kitų sveikatos gydymo išlaidas, kiti – norėdami tuos pinigus paaukoti aukštesniam tikslui. Įprastai pirkėjų tokiam retam turtui netrūksta.

Kiek daugiau nei milijonas eurų – tokia yra šiuo metu didžiausia suma, už kurią buvo parduotas aukso medalis. Jis priklausė JAV lengvosios atletikos legendai Jesse Owens, kuris dalyvavo 1936-ųjų Berlyno olimpinėse žaidynėse.

Žinoma, data čia prideda papildomos vertės, bet beveik tiek pat kainavo ir 1996-aisiais Ukrainos bokso legendos Wladimir Klitschko laimėtas aukso medalis. Aukso medalių galutinė vertė nepriklauso tik nuo amžiaus, didelę įtaką turi ir kiti emociniai bei neapčiuopiami kriterijai.

„Aukso medalio vertės matavimą galima palyginti su startuoliu. Žinome turbūt kiekvienas bent po kelis pavyzdžius, kai įmonės, kurios neturi beveik jokio fizinio turto būna vertinamos milijonais ir net milijardais eurų. 

Jei turėtume dvi tokias panašias įmones ir lygintume jas tik pagal fizinį turtą, greičiausiai smarkių skirtumų neįžvelgtume. Tačiau kiekviena visiškai skirtingai papasakotų apie matomą ateitį ir kaip kiekviena prie jos prisidės. 

Čia ir prasideda emociniai, neapčiuopiami aspektai, kurie ir išskiria vieną prekės ženklą nuo kito. Žinoma, yra specialistų, kurie vertina, kiek konkretus medalis gali kainuoti, tačiau gale dienos tai yra susitarimo tarp šalių reikalas – už kiek savininkas nori parduoti ir už kiek pirkėjas nusipirkti“, – pastebi E. Džiugytė.

Iki medalio su investavimu

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad aukso medalius asmenys perka norėdami jais grožėtis namuose, įprastai tokie sandoriai įvyksta norint ateityje iš to pasipelnyti. Dažnam tai yra toks pat investavimas kaip pirkti fondo vienetus ar kriptovaliutas. 

Žinoma, toks investavimas turi nemažai papildomos rizikos, tačiau sėkmės atveju savininkui gali sukrauti nemažus turtus.

„Turbūt labiausiai į akį krentanti kliūtis užsiimti tokia investavimo praktika – didžiulė pinigų suma, kurios reikia, norint visų pirma tą medalį nusipirkti. Paskolos niekas nesuteiks, o ir išsimokėtinai sunkiai kas norės parduoti. 

Todėl siekiant sutaupyti pirmai investicijai į aukso medalį, reikės arba nemažos sėkmės, arba tvirtos finansinės drausmės ir kantrybės. 

Aukso medaliai ne veltui priklauso ypač brangių turtų grupei, kurią įsigyti gali tik mažuma. Bet, kaip sakoma, svajoti ir to siekti niekas nedraudžia“, – nusišypso E. Džiugytė.

Anot Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovės, turint tokių svajonių verta pasidomėti investavimu – tai gali padėti tikslus pasiekti greičiau. 

Už 1936-ųjų Berlyno olimpinių žaidynių auksą milijoną eurų sumokėjęs JAV verslininkas Ron Burkle pirkimo dieną buvo sulaukęs 60-ies metų. Jei iki šio amžiaus jubiliejaus jums dar liko 30 metų, tai iki milijono eurų jus skiria tik 450 eurų mėnesinė investicija. 

Jei naudositės sudėtinėmis palūkanomis ir metinė grąža bus 10 proc., sulaukę 60-ies galėsite savo sukauptą turtą išleisti nusiperkant savo palaikomo atleto aukso medalį, jei tik šis sutiks jį parduoti ir šio kaina bus tas pats milijonas eurų.