Palengvinus užsieniečių įdarbinimo procedūras, verslas sako, kad to nepakanka – ateityje gali tekti įsivežinėti bet ką

Nors verslas džiaugiasi besikeičiančiu valstybės požiūriu į darbo jėgą iš svečių šalių, Eltos pašnekovai pabrėžė, jog tvarka galėtų būti dar laisvesnė – kad netolimoje ateityje tiek aukštos, tiek žemos kvalifikacijos darbui netektų kviestis bet ko.

Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) pakeitimus užsieniečių įdarbinimo procedūros verslui palengvės, tačiau atlaisvinimų nepakaks išspręsti darbuotojų trūkumo problemą.

Savo ruožtu finansų analitikas Marius Dubnikovas pritaria, kad pokyčiai savalaikiai ir jais apsiriboti nederėtų, kadangi ilgainiui apie būtinybę šalies darbo rinką papildyti užsieniečiais bus kalbama vis garsiau.

„Norėtųsi dar gilesnio požiūrio į šią itin aktualią temą. Ir ta tema aktualizuosis, ji per artimiausius 5-10 metų aktyvuosis labai stipriai. Tai bus viena tokių centrinių, „vedančių“ temų, kurias turėsime spręsti. Jei jos nespręsime, ta problema neišnyks, ji ateis pas mus“, – Eltai sakė M. Dubnikovas.

Kinta valstybės ideologinis požiūris

UTPĮ pataisomis siekiama lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir, visų pirma, į Lietuvą pritraukti daugiau aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų ,sukurti jiems patrauklią imigracijos sistemą. Taip pat viliamasi spręsti įtemptos darbo rinkos problemas, verslui jau ilgokai kalbant apie beprecedentį darbuotojų stygių.

Projekto svarstymo eigą Seime stebėjęs A. Romanovskis tikina, kad valstybės požiūris į trečiųjų šalių darbuotojus pamažu keičiasi. Iki šiol vykdytą darbo rinkos formavimo politiką jis vadina protekcionistine, esą manyta, jog užsieniečiai atims darbo vietas iš vietinių.

„Iki šiol buvo požiūris, kad apskritai bet koks trečiųjų piliečių įvežimas turėtų būti labai griežtai reguliuojamas ir nustatoma daugybė visokiausių kriterijų. Buvo tokia protekcionistinė politika, kad turėtume darbinti tik savus, kad užsieniečiai nepavogtų iš mūsų darbo vietų“, – kalbėjo A. Romanovskis.

„Bendrai tiek visuomenėje, tiek tarp politikų, trečiųjų šalių piliečių įsivežimas buvo traktuojamas kaip grėsmė. (...) Dabar tas po truputį keičiasi ir UTPĮ projektas rodo, kad tai yra pokytis, tam tikra prasme – ideologinis“, – svarstė LVK prezidentas.

Vis tik, nors pokyčiai vyksta, verslo atstovo teigimu, jie nepakankami, ypač lyginant su kitomis regiono valstybėmis.

Su juo sutiko M. Dubnikovas, pateikęs lankstesnę trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo politiką taikančios Lenkijos pavyzdį. Joje užsieniečiai gali pradėti dirbti jau po 1–2 dienų, tuo metu Lietuvoje – po 2–4 mėn.

„Konkurencija dėl darbo rankų yra nuožmi. Ir šalia esanti Lenkija turi lankstesnį požiūrį į migraciją, tad iš to išlošia daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.

A. Romanovskis įsitikinęs, kad UTPĮ pataisos iš esmės neišspręs verslą ištikusios darbuotojų stygiaus problemos, nors ir judama teisinga kryptimi.

„Tai geriau nei buvo, bet tai nėra revoliucinis dalykas, kad santykyje su kitomis valstybėmis galėtume pasakyti, kad pas mus yra kažkoks visiškai naujas dalykas. Tai judėjimas link to, bet apie kažkokį proveržį nekalbėčiau“, – kalbėjo A. Romanovskis.

„Bet keičiame kursą, tas akivaizdu. Tikriausiai prieš porą metų tokia diskusija būtų suvokiama, lyg darbdaviai norėtų migrantais užplūsti Lietuvą. Bet dabar akivaizdu, kad jau (poreikis švelninti migracijos politiką – ELTA) matomas. Ir profsąjungos mato, kad (...) nebus taip, jog užsieniečiai atvažiuos, kažkas jiems mokės mažesnius atlyginimus ir jie nukonkuruos lietuvius. Taip nebus“, – akcentavo jis.

Nebereiks kreiptis į diplomatines tarnybas

Didžiausiu laimėjimu LVK vadovas įvardija tai, kad įsigaliojus UTPĮ pataisoms svečių šalių piliečiams nebereikės laukti vizos konsulinėse įstaigose ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje prašyti be jos.

Anot A. Romanovskio, tokia tvarka kelia itin daug papildomų biurokratinių trikdžių tiek darbdaviui, tiek darbuotojui, nes itin apkraunamos diplomatinės Lietuvos atstovybės, sunku atskirti, kurie asmenys iš tikrųjų nori dirbti, o kurie – tiesiog gauti Šengeno vizą.

„Lietuvoje visi eidavo į vieną krūvą ir nemažai kas teikdavo paraišką neva darbo vizai, bet niekada neįsidarbindavo, važiuodavo toliau“, – pasakojo A. Romanovskis.

Jis taip pat pasidžiaugė panaikintu reikalavimu Užimtumo tarnybai (UŽT) pateikti dokumentus ir apie užsieniečio kvalifikaciją, ir apie darbo patirtį.

Anot LVK vadovo, pagrindiniu kriterijumi, ar užsienietis atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius galiausiai turėtų būti darbdavio patvirtinimas, kad to darbuotojo jam reikia. Kartu A. Romanovskis siūlo atsisakyti UŽT kasmet sudaromo trūkstamų profesijų sąrašo – atgyvenusiu dokumentu šį sąrašą vadinantis verslo atstovas sako, kad Lietuvoje dar bandoma apsaugoti darbo rinką nuo trečiųjų šalių piliečių.

„Nes vis dar galvojama, kad pas mus šimtai tūkstančių bedarbių, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje ir gal tarp jų darbdaviai gali kažkokių darbuotojų rasti“, – pastebėjo A. Romanovskis.

Migrantų vis labiau reikės ekonomikai

Paklaustas apie situaciją darbo rinkoje, A. Romanovskis neslėpė, kad įvairių sričių verslas jaučia „žiaurų“ darbuotojų trūkumą.

„Žiūrint į visus sektorius – aukštos, vidutinės, žemos kvalifikacijos – trūkumas yra žiaurus. Pradedant nuo aptarnavimo, baigiant transporto, statybos, gamybos sektoriais. Gal ir banaliai skamba kai visi apie tai kalba, bet tai yra objektyvi realybė ir tai parodo, kad konkurencija dėl darbuotojų yra labai didelė“, – dėstė LVK vadovas.

Tuo metu M. Dubnikovas pažymėjo, kad migrantų įtaka šalies gerbūviui tik augs, kadangi Lietuvos ekonomikai palaikyti reikės daugiau darbo rankų. Ekonomisto nuomone, vietinių pragyvenimo lygiui gerėjant, vidutinis šalies gyventojas nenorės dirbti žemos kvalifikacijos darbo, tad tokias darbo vietas turės užimti trečiųjų šalių piliečiai.

Jis įspėja, kad jau dabar reikėtų kurti migracijos politiką ir numatyti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos į Lietuvą būtų priimami trečiųjų šalių darbuotojai.

„Turėtume kurti migracijos politiką jau dabar, stengtis atsirinkti kriterijus, pagal kuriuos išleidžiame žmones į Lietuvą. Nes kol kas dar galbūt turime laiko, labai mažai, tai politikai sukurti ir įsileisti žmones, kuriuos norime įsileisti. Tai yra kultūriniai, religiniai, sociologiniai kriterijai, kuriuos turėtume susikurti (...) kvalifikacijos reikalavimai taip pat turėtų būti reguliariai peržiūrimi“, – paaiškino M. Dubnikovas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad per ateinančius 5–10 metų darbuotojų iš užsienio Lietuvos verslui reikės vis labiau ir jei aiški, nuosekli migracijos politika sukurta nebus, gelbėjant ekonomiką gali tekti skubiai leisti įsidarbinti bet ką.

„Gali būti situacija, kad jei tos aktyvios migracijos politikos neturėsime, po 5-10 metų susidursime su situacija, kai mums labai trūks darbo rankų ir įsileidinėsime bet ką, bet kokiomis sąlygomis, su visokiomis neigiamomis pasekmėmis“, – neatmetė M. Dubnikovas.

„Migracijos spaudimas taps vis aktualesnis. Kai šalis pradeda gyventi gerai, joje norinčių gyventi atsiranda vis daugiau. Manau, kad šį procesą mes tikrai pradėjome“, – apibendrino jis.

Palengvintos sąlygos įsivežti ir įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių

Birželio 30 d., paskutiniąją Seimo pavasario sesijos dieną, parlamentas pritarė gausiam UTPĮ pataisų projektui.

Jame numatoma, kad nuo ateinančių metų užsienietį pakvietusiam verslui užteks informuoti UŽT tik apie jo kvalifikaciją arba darbo patirtį, o ne apie abu, kaip iki šiol. Be to, reikalavimas negaliotų, jei siūlomas atlygis viršija vidutinį. Taip pat aukštos kvalifikacijos kandidatams nebereikės atlikti darbo rinkos testo.

Kartu pataisomis nuo 4 iki 3 mėn. trumpinamas leidimų laikinai gyventi išdavimo nekvalifikuotiems darbuotojams terminas, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki mėnesio. Leidimą gyventi užsienietis nuo kitų metų galės gauti dar būdamas užsienyje.

Taip pat, nuo kitų metų liepos nebeliks dėl darbo išduodamų nacionalinių vizų, paprasčiau likti Lietuvoje galės ir čia studijavę užsieniečiai, jiems naikinamas darbo laiko apribojimas. Dar užsieniečiams suteikiama teisė dirbti pagal laikinąją darbo sutartį.

UTPĮ pakeitimais sudaroma galimybė visai šeimai atvykti į Lietuvą, kai abu sutuoktiniai turi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

Siekiant priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius ir sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas, įstatymo projektu taip pat tikslinamos laikinosios apsaugos suteikimo nuostatos. Numatomi palengvinti atvykimo, buvimo, įsidarbinimo reikalavimai, užtikrinamos kitos priėmimo sąlygos.

Pagal įstatymo projektą darbdavys galės rinktis, ar įdarbinti užsienietį, turintį reikiamą kvalifikaciją ar vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, ar įsipareigoti užsieniečiui mokėti ne mažesnį nei metinis vidutinis mėnesinis šalies ūkio bendrojo darbo užmokesčio dydis darbo užmokestį.

Andrius Romanovskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.