Pataria nesitikėti stebuklo: kol šitas karas nesibaigs, geresnio gyvenimo Lietuvoje nematysime

„Mes dar niekada nebuvome susidūrę su tokia situacija“, – mano jis.

D. Arlauskas atkreipia dėmesį, kad karas Ukrainoje reikalauja labai daug išteklių. Tai esą ne koks nors Jugoslavijos ar Afganistano, ar Irako karas.

„Tie karai mūsų tiesiogiai neveikė, o karas Ukrainoje mus veikia tiesiogiai. Be to, karas vyksta labai nepalankiu metu, iš karto po pandemijos, kuri labai daug išteklių atėmė iš rinkos.

Reikėjo pumpuoti pinigus į ekonomiką, tai sukėlė infliaciją“, – Alfa.lt sakė D. Arlauskas.

Ar matyti prošvaisčių?

Vis dėlto D. Arlauskas prognozuoja, kad 2023 m. Lietuva išvengs tokių energetikos kainų šuolių, kokie gąsdino namų ūkius ir verslą šiemet.

„Manau, energetika tikrai pagerės. Europa ėmėsi labai rimtų, nors ne visada logiškų, priemonių, todėl tokio kainų spaudimo kaip šiemet, manau, nebebus“, – spėjo jis.

Kartu darbdavių atstovas pripažino, kad Ukrainos veiksnys yra „visiškai neprognozuojamas“.

„Politikai neranda būdų, kaip deeskaluoti šitą karą, ir čia bus didžiausias mūsų iššūkis: kiek Ukrainos karas pareikalaus išteklių. Tai yra išteklių iš mūsų atlyginimų, sveikatos apsaugos, švietimo srities.

Stebuklų nebūna. Pinigai įvairiais būdais nukreipiami į Ukrainą – ir paskolų, ir lendlizingo pavidalu. Ši parama ar auka niekada nebus mums kompensuota“, – svarstė D. Arlauskas.

Kartu LDK prezidentas pripažino, kad Ukrainos karas yra ir Lietuvos karas – bendras reikalas ir valstybės išlaidos tam visiškai pateisinamos. „Tai normalios išlaidos“, – pastebėjo jis.

Mažės perkamoji galia

D. Arlauskas neabejoja, kad atlyginimai Lietuvoje kitąmet kažkiek kils, nes įmonės norės išlaikyti darbuotojus. „Joms reikės pasiųsti tokią pozityvią žinią, kad su įmone yra viskas gerai ir kad mes pagal galimybes didiname (atlyginimus – red.). Aišku, reikės daug dirbti ir įtikinėti darbuotojus“, – svarstė jis.

Kita vertus, D. Arlauskas įsitikinęs, kad infliacija 2023 m. pranoks atlyginimų augimą ir perkamoji galia dėl to mažės. „Stebuklų ekonomikoje nebūna“, – pabrėžė jis.

Vis dėlto darbdavių atstovas pripažįsta, kad atskirtis tarp infliacijos ir atlyginimų dydžio sumažės dėl to, kad kitąmet startuos europinė parama. „Tikrai šimtai milijonų bus, tai ši parama kažkiek sušvelnins“, – mano D. Arlauskas.

Beveik devyni iš dešimties (87 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai šalyje blogėja, rodo LRT užsakymu atlikta bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Darbdavių atstovas pabrėžė, kad tarptautinė aplinka dabar nepalanki Lietuvos ekonomikai, mat svarbiausi mūsų eksporto partneriai, tarp jų Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, „planuoja tam tikrą ekonomikos sulėtėjimą“.

„Žinoma, ne 5–10 proc. smukimą, kaip buvo 2008 m., bet gerokai mažesnį, gal 1,5 proc.“, – pastebėjo pašnekovas.