Paukštininkai su baime laukia kitų metų

- Prekybos centruose matome ant lietuviškos paukštienos, kiaušinių užrašą „užauginta be antibiotikų", papasakokite plačiau, kaip auginta?

- Jeigu yra teiginys „užauginta be antibiotikų", vadinasi, antibiotikų, t.y. antimikrobinių medžiagų, paukštis nėra gavęs per visą savo gyvenimą. Nei su pašaru, nei kitaip. Tiesiog paukščiams sudaromos tokios sąlygos, kad jie nesusirgtų. Tam reikia sukurti saugų mikroklimatą. Paukčiai vartoja probiotikus, kurie sustiprina jų organizmą, ir jie nesuserga. Probiotikai yra natūralios žolelės. Tai nėra normali praktika, nes tai yra brangu, bet gaunamas labai kokybiškas produktas.

Mūsų vartotojai gauna vieną iš geriausių Europoje, galbūt net ir pasaulyje, paukštieną, nes paukščiai išauginami be antibiotikų ir salmonelės. Tai vertina skandinavai, japonai ir kiti. Kiaušinių sektoriuje gana daug problemų dėl produktų importo iš trečiųjų šalių, įskaitant ir Ukrainą.

Tie produktai gerokai pigesni, pavyzdžiui, balti kiaušiniai. Lietuvoje tokių kiaušinių nėra, pas mus tik rudi kiaušiniai. Parduotuvėje pasirodę pigesnių kiaušinių, dauguma jų atėję iš Ukrainos. Ten yra rimta problema, nes trečiose šalyse nėra taikomi nei gyvūnų gerovės standartai, nei kokybės standartai, kokie yra Europos Sąjungoje. Ten gali sulaukti visokių siurprizų.

- Ką turite omenyje?

- Salmonelė ir medžiagos, draudžiamos naudoti ES, gali likučių pasitaikyti... Tai didelis rūpestis. Vartotojas gali rinktis, ar kainą, ar kokybę. Lietuvoje kiaušiniai jau pradėti ženklinti NKP ženklu, tai nacionalinės kokybės ženklas.

- Ar importuojama produkcija neturi atitikti lietuviškų standartų?

- Ant produkto labai mažom raidėm ir parašyta, kad produktas neatitinka ES reikalavimų.

- Kiek brangiau išeina išauginti kokybiškai?

- Galime paimti analogiją paukštienos su Lenkijos, tai kaina skiriasi 15-20 proc.

- Papasakokite, kur ką eksportuojate?

- Paukštienos kiek pagaminame, galėtume padengti visą Lietuvos poreikį. Bet apie pusę produkcijos išvažiuoja už Lietuvos ribų. Eksportuojama į 50 šalių, Olandiją, Ispaniją, Pranzūziją, Japoniją ir kt. Daug eksportuojama į Jungtinę Karalystę, jeigu ten KFC nusipirksite sultingą šlaunelę, tikėtina, kad ji bus iš Lietuvos. Eksportuojama daugiausia atvėsinta paukštiena, sugebame gana greitai pristatyti visoje Europoje arba Jungtinėje Karalystėje. Netoli pusės produktų išvažiuoja kaip produktai, marinuota vištiena, vištų kepsneliai.

- Gal lietuviai parduotuvėse dažniau dairosi lietuviškų kiaušinių?

- Deja, į priešingą pusę. O paukštienos dairosi tai tikrai lietuviškos. Lietuviški kiaušiniai būna paženklinti NKP arba LT raidelėmis. Šalia numerio ant kiaušinio yra raidelės LT.

- Vartotojai renkasi kiaušinius vištų, laikomų ant kraiko.

- Taip, šis pasirinkimas auga. Tačiau niekur nėra įrodymų, kad laikymas ant kraiko vištai yra didesnė gerovė, kaip tik paukščiui yra daugiau streso: viena, kai jis bendrauja siauresniame rate su savo kaimynais, kitas dalykas - kai laisvai vaikšto ir tenka pakovoti už savo būvį.

Su Žemės ūkio ministerija esame kalbėję, kad prekybos tinklai spaudžiami „Tučių narvų", jie turi išsikėlę tikslą prekiauti tik ant kraiko laikomų vištų kiaušiniais. Kad prekyboje nebūtų narveliuose laikomų vištų kiaušinių. Tas šūkis suprantamas, pramonė eina ta linkme, bet, deja, pateikti viso kiekio kiaušinių tiek, kiek reikia Lietuvai, tikrai neturime galimybės.

Kiaušinių klausimas gali tapti labai aštrus 2025 metais, jeigu prekybos centrai laikysis šios politikos. Lietuvoje ant kraiko išauginama iki 30 proc. kiaušinių.

- Keisite infrastruktūrą?

- Keičiama infrastruktūra ir dabar, statomos naujos fermos, kad vištos būtų laikomos ant kraiko, bet tai labai laikui imlus procesas, vien tik užsakius šiandien įrangą, gausi ją po metų. Kita vertus, tai labai brangu, mes apskaičiavome, kad Lietuvoje perėjimas iš narvelių gali kainuoti 60 mln. eurų ir daugiau. Gamintojai tokių pelnų neuždirba. Turime įrangą, atitinkančią europinius reikalavimus, kuri gali tarnauti dar 20 metų ir ją reikės išmesti...

- O kokia situacija visoje Europoje?

- Ten ant kraiko laikomos vištos sudaro apie 38-39 proc., narveliuose irgi 38-39 proc., toliau jau eina kiti laikymo būdai. Visoje Europoje tas klausimas aktualus, aplenkti Europą, to siekia prekybos tinklai... Tikslas yra suprantamas, tik per daug ambicingas.

- Ar tiesa, kad vokiečiai nebeaugins vištų, dedančių rudus kiaušinius, augins tik dedančias baltus, nes esą tokių vištų genetinis potencialas geresnis?

- Čia tokios mados eina per pasaulį. Visoje Europoje buvo mada rudų kiaušinių, jie buvo laikomi geresniais, bet iš tikrųjų, ar rudas, ar baltas kiaušinis, nėra skirtumo.

- Mitas, kad rudų kiaušinių maistinė vertė geresnė?

- Mitas. Lygiai toks pats mitas, kad narveliuose laikomų vištų kiaušiniai prastesni, nei ant kraiko laikomų vištų. Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai turi daugiau tikimybės būti užkrėsti.