Pinigų įvardinti dovana ar paskola neužtenka: kada jūsų sąskaita susidomi VMI?

VMI atstovė pabrėžė, kad bet kokios nustatytas ribas peržengiančios sumos turi būti pagrįstos ir įrodyta jų kilmė. Gaunant didesnę nei 1,5 tūkst. eurų dovaną turi būti pasirašoma rašytinė sutartis, dovanojant daugiau nei 14,5 tūkst. eurų turi būti notaro patvirtinta sutartis. Panašiai ir su pinigų paskolinimu.

Jei jūsų pragyvenimo išlaidos viršija pajamas arba į banką įnešama pajamų ir išlaidų skirtumo neatitinkanti suma, pasiteisinimas dėl ilgamečio taupymo negalioja – tą sumą reikia argumentuotai pagrįsti.

Pašnekovė nurodė, kad tokių atvejų, kai lietuviai nepagrindžia savo pajamų, pasitaiko, bet mažėja. Siekiant išvengti nesusipratimų rekomenduojama bet kokias pajamas gauti bankiniu pavedimu, o pinigines sutartis (dovanas, paskolas ir kt.) su kitais fiziniais asmenimis įforminti sutartyse.

Gyventojų patirtys – skirtingos 

Lietuviai viešojoje erdvėje iškėlė diskusiją apie tai, kiek į sąskaita galima įnešti pinigų, kad tai netaptų įdomu Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Socialiniame tinkle „Facebook“ viena komentatorė nurodė, kad VMI susidomi tada, kai sąskaitos apyvarta per metus yra 15 tūkst. eurų, o metų gale banko sąskaitos likutis – 5 tūkst. eurų: „Kodėl tokie rodikliai – neklauskite, tiesiog toks yra VMI atsakymas.“

Internautai atrašė, kad tokiu atveju tikriausiai turi tikrinti kiekvieną, kuris uždirba 1 tūkst. eurų ar daugiau. Kiti nurodė, kad tikrinti gali tik tada, jeigu bus įsigytas koks nors brangesnis pirkinys.

„Man irgi įdomu, pavyzdžiui, įnešiu į sąskaitą 10 tūkst. eurų. Klaus – iš kur? Iš kojinės“, – rašė vilnietis.

Komentatoriai atsakė, kad tokiu atveju greičiausiai bus prašoma įrodyti pinigų kilmę.

„Tai kilmė ir yra – dirbau, dėjausi į kojinę ir va – turiu. Kaip man ją dar įrodyti?“, – klausinėjo vyriškis.

Vartotojai rašė, kad net ir taupant 10 metų tektų argumentuotai įrodyti pinigų kilmę pagal darbo laikotarpį, gautas pajamas, išlaidas, išgrynintus ar sąskaitoje laikomus pinigus.

Komentatoriai diskutavo ir apie į bankus įnešamų sumų limitus: vieni tikino, kad per mėnesį įnešant daugiau nei 10 tūkst. eurų taikomas mokestis, kiti dalinosi, kad per mėnesį gali įnešti iki 7,5 tūkst. eurų. Dar kiti pasakojo, kad į sąskaitą įdeda po 10 tūkst. eurų į dieną be jokių limitų ar VMI klausimų.

Taigi diskusija su išsiskiriančiomis nuomonėmis bei patirtimis niekur nenuvedė.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė įvardijo, kad, vertinant gyventojų rizikingumą, analizuojama visa bendra VMI turima, gyventojo pateikta ir iš trečiųjų šaltinių gauta informacija, t. y. bendras gyventojo pajamų ir išlaidų balansas, pajamų šaltiniai, deklaruoti duomenys ir kt.:

„Čia svarbu atkreipti dėmesį į paties gyventojo teisingą ir laiku atliktą sandorių įforminimą, deklaravimą ir atitinkamų mokestinių prievolių atlikimą.“

Sandoriai grynaisiais pinigais – iki 5 tūkst. eurų

VMI atstovė priminė, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas, kai sandorio suma viršija 5 tūkst. eurų, t. y. jei gyventojas, pavyzdžiui, dovanoja kitam gyventojui daugiau nei 5 tūkst. eurų ar parduoda turtą už didesnę nei 5 tūkst. eurų sumą, tai tokį sandorį privaloma atlikti tik negrynaisiais pinigais.

R. Virvilienė nurodė, kad išimtys yra taikomos, kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.

Tačiau pašnekovė pažymėjo, kad tokiu atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų VMI nustatyta tvarka turi pranešti apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį grynaisiais pinigais faktą ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Taip pat ji paminėjo, kad įstatymas ir anksčiau numatė prievolę nuolatiniams Lietuvos gyventojams pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus ne notarinės formos sandorius su kitais gyventojais ar užsienio įmonėmis, kai pagal šiuos sandorius buvo gauta pajamų, kurios mokesčių administratoriui yra nedeklaruojamos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir jų bendra per metus suma iš vieno asmens grynaisiais pinigais yra daugiau nei 15 tūkst. eurų.

„Jeigu gyventojas nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai“, – pabrėžė pašnekovė.

Už dovanas ar paskolinimą – rašytinės sutartys

Kalbėdama apie dovanas R. Virvilienė nurodė, kad jei gyventojas dovanoja didesnę kaip 1,5 tūkst. eurų sumą kitam asmeniui, turi būti pasirašoma rašytinės formos sutartis.

Tuo atveju, jei dovanojimo sutarties suma yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų ar yra dovanojamas nekilnojamas turtas, turi būti pasirašoma notaro patvirtinta sutartis.

„Papildomai verta pažymėti, kad numatytais atvejais gyventojai gautas dovanas privalo deklaruoti pajamų deklaracijose“, – pridūrė pašnekovė.

O rašytinę paskolos sutartį, pasak jos, sudaryti privaloma, kai paskolą gyventojui teikia kitas gyventojas ir jos suma viršija 600 eurų. Jei paskolos sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, nepaisant jos sumos, ji turi būti rašytinė visais atvejais.

Notarinė paskolos sutartis privaloma tais atvejais, kai paskolos suteikiamos grynaisiais pinigais ir viršija 3 tūkst. eurų.

R. Virvilienė atkreipia dėmesį, kad grynaisiais pinigais operacijas atliekantys asmenys, pagal suformuotą teismų praktiką, dažnu atveju prisiima didesnę riziką ir įrodinėjimo naštą.

Gyventojai tikrinami nuo pajamų iki sąskaitų likučio

Atstovės teigimu, siekiant nustatyti rizikingiausius mokesčių mokėtojus, pirmiausia VMI analizuoja įvairius turimus duomenis, t. y. vertina gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimus, registrų duomenis, į kuriuos atsižvelgus VMI gali kilti papildomų klausimų, pavyzdžiui, dėl deklaruotų netipinių pajamų, neįprastai didesnių neapmokestinamųjų pajamų ar rinkos situacijos neatitinkančios sandorio sumos.

Taip pat pasitelkiami trečiųjų asmenų pateikti duomenys, pavyzdžiui, apie pensijų fondo ir gyvybės draudimo įmokas, parduotas akcijas.

Be to, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai teikia VMI informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likutį, gautų įplaukų dydį, skolinius įsipareigojimus.

T. y. pagal įstatymą, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai privalo informuoti VMI apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas bei nuo 2016 m. pateikti bendrą metinį gyventojo sąskaitų likučio dydį (t. y. gruodžio 31 d. sąskaitos likučio „nuotrauką“), jei viename banke (t. y. jeigu visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį asmens turimų sąskaitų likučių suma) jis yra 5 tūkst. eurų ir daugiau, ir nuo 2017 m. bendrą metinės apyvartos dydį (visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį asmens turimų sąskaitų įplaukų suma), jei ji viršija 15 tūkst. eurų.

„Verta pažymėti, kad VMI nuolat vertina ir gaunamus kitų asmenų pranešimus apie galimai neteisėtą veiklą/pajamas, kitų institucijų teikiamą bei viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją.

Visi šie duomenys naudojami siekiant palyginti su pateiktais deklaracijose duomenimis, įvertinti, ar gyventojo išlaidos neviršija pajamų, ar žinomi ir teisėti pajamų šaltiniai, ir nustatyti, ar teisingai įvykdytos mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolės pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą“, – dėstė R. Virvilienė.

Pasak jos, visais atvejais, siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas, todėl prieš imantis kontrolės veiksmų, VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, paaiškina, kaip turi būti teisingai deklaruotos pajamos ir apskaičiuoti mokesčiai konkrečioje situacijoje, t. y. gyventojas visada pirmiausia skatinamas savarankiškai atlikti mokestines pareigas.

Atvejai, kai asmenys negali pagrįsti savo pajamų – ką daryti?

Pašnekovė neslėpė, kad iš VMI praktikos pasitaiko pavyzdžių, kai gyventojas įsigyja turtą ar patiria kitų išlaidų (suteikė paskolą ir pan.), tačiau šios išlaidos yra kur kas didesnės ir neatitinka gaunamų pajamų ar turimų santaupų. Tokiu atveju siekiama nustatyti, iš kur gyventojas gavo papildomų pajamų ir ar jos teisingai deklaruotos.

VMI atstovė atkreipė dėmesį, kad kasmet šių atvejų, kai gyventojai negali pagrįsti savo pajamų, nustatoma vis mažiau: 2019 m. buvo nustatyti 66 atvejai ir apskaičiuota papildomai mokėtina suma 2,1 mln. eurų; 2020 m. – 43 atvejai ir 1,5 mln. eurų; 2021 m. 42 atvejai ir 1,5 mln. eurų.

„Visada gyventojams rekomenduojame pasirinkti gauti pajamas iš karto bankiniu pavedimu. Tokiu atveju bankinis pavedimas yra realus pajamų gavimo fakto įrodymas ir pagrindžia tam tikras sandorio aplinkybes: laiką, siuntėją, gautą sumą.

Jei gyventojas gauna pajamas grynaisiais ir jų atitinkamu laikotarpiu nedeklaruoja, jis prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos“, – rekomendacijomis dalinosi R. Virvilienė.

Taip pat ji pridūrė, jog siekiant, kad visi sandoriai būtų sudaromi skaidriai, gyventojai juos turėtų įforminti sutartyse ar kitose dokumentuose, nustatytais atvejais patvirtinti ir iš karto pasidomėti galiojančiomis prievolėmis dėl tokių sandorių deklaravimo ar atskirų pranešimų pateikimo VMI.

Pašnekovė pabrėžė, kad dėmesingai vykdant savo mokestines pareigas, renkantis visas pajamas gauti bankiniu pavedimu bei aiškūs dokumentai ir mokesčių administratoriui laiku pateikta informacija visuomet padės paaiškinti pajamų kilmę ir teisingai apmokestinti gautas pajamas.