Politikai vartotojus dar kartą apgavo

(3)

Seimas pernai nusprendė: gyventojai, nespėję, nesugebėję laiku pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, už elektrą mokės ketvirtadaliu brangiau. Tai pavadinta rinkos liberalizavimu ir konkurencijos skatinimu, dėl ko esą energija vartotojams atpigs.

 

Tačiau žmonės ir vėl buvo apgauti - kokį tiekėją bepasirinktum, sąskaitos vis tiek ateis didesnės nei buvo prieš liberalizavimą. O labiausiai stulbina, kad valstybinė „Ignitis" siūlo ne mažiausias kainas, o bene didžiausias.

Turėjo pigti, bet brangsta

Šiemet iki gruodžio 18 d. nepriklausomą tiekėją pasirinkti privalės visi, sunaudojantys nuo 1000 iki 5000 kilovatvalandžių, o iki kitų metų gruodžio 18 d. - visi likusieji (pirmuoju etapu tiekėją pasirinko stambiausi vartotojai).

Nesuskubusiems elektra už bausmę brangs ketvirtadaliu! Mat Seimas įtvirtino: nepasirinkusiems tiekėjo elektrą tieks valstybinė įmonė ESO už 25 proc. didesnę kainą.

Esą be tokio bizūno vartotojai bus pasyvūs ir iš viso nieko nesirinks, todėl liberalizavimas neįvyks. Beje, norintys gali nieko nelaukti ir tiekėją pasirinkti jau dabar.

Iki šiol elektrą visi buitiniai vartotojai pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, VERT reguliuos tik apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid" bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.

Dėl kurios, kaip žadėjo politikai, elektra atpigs. Tačiau ji tik brangsta. Kam tada iš viso buvo priimtas toks sprendimas?

Patirties iš viso nereikia

Tokiam liberalizavimui itin priešinosi parlamentaras Artūras Skardžius. Pasak jo, politikai pirštu baksnojo į ES direktyvą, kuri visas nares įpareigojo liberalizuoti elektros rinką.

Tačiau, anot Seimo nario, direktyvos įgyvendinimą tikrai buvo galima atidėti motyvuojant force majeure - pandemija, ir be liberalizavimo kylančioms visoms energetikos kainoms ir t.t.

A.Skardžiaus teigimu, jau ir be viso to žmonėms energetikos išteklių kainos šiuo metu yra per didelė našta.

„Pradžia buvo premjeru esant Sauliui Skverneliui kadencijos pabaigoje. Prasidėjus pandemijai mes, tuometinė opozicija, valdančiuosius spaudėme, kad prasidėjus pandemijai nereikia krauti dar vienos naštos vartotojams.

Kontrargumentavo: reikia atverti rinką. Tačiau tai joks rinkos atvėrimas. Vis tiek visi nepriklausomi tiekėjai perka elektrą biržoje, administruoja sąskaitą, elektrą perparduodami jums ir pasiimdami sau dalį už „tiekimą".

Pagrindinis kriterijus - juridinis asmuo turi neturėti kreditorinių įsiskolinimų ir kad jam nebūtų iškelta bankroto byla. Viskas. Jokių patirties energetikoje reikalavimų nėra!

Organizatorių nuotr.

Kitaip tariant, kiekvienas gali įsteigti UAB'ą, jei turi pinigų įstatiniam kapitalui, ir prekiauti elektra.

Pakanka būti geru manipuliatoriumi, kad vartotojui įpirštum nuomonę, jog iš tavęs pirkti yra pigiausia", - stebėjosi A.Skardžius.

Pasak jo, iš pradžių nepriklausomais tiekėjais buvo užsiregistravę kone 100 juridinių asmenų - netgi profesinės mokyklos.

Įtaria kartelinį susitarimą

Anot jo, iki vadinamo liberalizavimo visa tai atlikinėjo „Ignitis" su savo dukterine įmone ESO, VERT tiekimo antkainį reguliuodavo, o dabar, kadangi valstybinis tiekėjas esą tapo nepriklausomu, antkainis nebėra reguliuojamas.

Todėl jis gerokai išsipūtė. Savo ruožtu konkurentai irgi taiko antkainį - nors ir mažesnį nei valstybinės įmonės, kad būtų patrauklūs, bet vis tiek didesnį nei buvęs, kai jį reguliuodavo VERT.

„Dabar liko 8 tiekėjai. Jiems labai lengva tarpusavyje susitarti, kokį antkainį užsimesti. Jau per pirmąjį etapą buvo matyti, kad jis gerokai išaugo", - konstatavo A.Skardžius.

Politikas įspėja, kad nepriklausomi tiekėjai gali imti bankrutuoti.

„Vakarų Europoje valstybės ieško būdų, kaip juos gelbėti. Mat su vartotojais sudarytos fiksuotos sutartys, o biržoje pabrangus elektrai tiekėjai vis tiek turi pardavinėti elektrą už fiksuotą kainą.

Mūsų valstybė neturi jokio plano. Tiekėjai tikisi, kad iš tarpininkavimo tik žersis pinigus. Tačiau niekas neprognozavo tokio pasaulinio kainų augimo.

Kitaip tariant, jei su jumis bus pasirašyta sutartis, kad kilovatvalandė kainuoja 15 centų, o rinkoje ji pabrangs iki 30 centų, tiekėjas vis tiek turės parduoti už 15 ir bankrutuos", - įspėjo A.Skardžius.

Ministras - nekalbus

„Vakaro žinios" ketino su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu išsiaiškinti, kodėl valstybės įmonė siūlo didžiausias kainas, kodėl net šiuo įtemptu laikotarpiu procesas nestabdomas, ar yra koks planas, kaip gelbėti tiekėjus nuo galimų bankrotų ir t.t.

Tačiau ministras „Vakaro žinioms" telefonu atkirto neturintis laiko komentuoti situacijos ir pasiūlė viską „derinti per Vitą".

Pastaroji, kaip paaiškėjo, yra jo patarėja Vita Ramanauskaitė.

Ji iškart paskubėjo atsakyti, esą šie klausimai visiškai nesusiję su ministru. Neva ministras neprivalo žinoti, kodėl „Ignitis" siūlo didesnę kainą už kitus, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkio ministras neprivalo žinoti, kodėl vienas sviestas pigesnis už kitą.

O dėl tiekėjo pasirinkimo, esą Vyriausybė nusprendė terminą pratęsti pusmečiui, tik tam dar reikia Seimo pritarimo.

„Ignitis" taiko skaidrią ir sąžiningą elektros energijos kainodarą klientams, o bendrovės pasiūlymuose nėra paslėptų mokesčių.

Nepriklausomo tiekimo kainos atspindi bendras tendencijas elektros biržose.

Taip pat norime pažymėti, kad konkretaus vartotojo sąskaitos už elektrą dydis priklauso tiek nuo pasirinkto plano, tiek nuo jame esančių parametrų, todėl lyginant skirtingų tiekėjų kainas būtina atsižvelgti į daug kintamųjų", - į klausimą, kodėl „Ignitis" kainos lenkia konkurentų, atsakė „Ignitis grupės" ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas.

Interviu su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku Kaziu STARKEVIČIUMI:

Organizatorių nuotr.

- Kodėl valstybės valdomas „Ignitis" siūlo aukštesnes elektros kainas nei kiti tiekėjai?

- Pasakysiu tik tiek, kad dėl tokios politikos žmonės „Ignitis" nesirinks. „Ignitis" nuolat tiekė elektros energiją ir buvo istorinis tiekėjas, tačiau dabar žmonės rinksis tuos, kurie siūlo geresnę, patrauklesnę kainą. „Ignitis" labiau orientuojasi į vykdomus projektus, o ne konkuruoja tiekime.

Dabar, kai VERT sukūrė skaičiuoklę, vartotojams aiškiai matyti, ką rinktis labiausiai apsimoka.

- Kas būtų, jei mano pasirinktas nepriklausomas tiekėjas bankrutuotų? Ar aš savaime turėčiau pereiti pas tiekėją ir mokėčiau aukštesnėmis jo kainomis?

- Savaime niekas nevyktų. Garantinį tiekimą jums užtikrintų ESO. Bet tikėkimės, kad bankrotų nebus.

Jei jūs su kažkuo sudarėte sutartį už 15 centų, nežinau, už kiek gautumėte elektrą iš ESO. Bet manyčiau, kad ateityje ESO turėtų užtikrinti, kad vartotojai nenukentėtų, kad būtų apginti jų teisėti lūkesčiai.

Manau, tam užtenka poįstatyminių aktų.

- Seimas žadėjo, kad dėl atsiradusios konkurencijos elektra pigs, tačiau matome, kad dar neprasidėjus pasaulinių kainų kilimui pasirinkusiems nepriklausomus tiekėjus sąskaitos išsipūtė. Kaip tai paaiškinsite?

- Nepasakyčiau, kad visi nori didesnį kąsnį atsikąsti, nes tam yra VERT.

- Bet ji nereguliuoja tiekimo maržos.

- Vis tiek ji prižiūri, kad nebūtų viršijama pelno marža.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder