Popierinių rankšluosčių perdirbti neįmanoma: įvardijo ir kitas problemas, kurias sukelia jų naudojimas

Specialistai pamini, kad popierius dažnai sukelia ir kitą ekologinę problemą – „Stanford Magazine“ duomenimis, visame pasaulyje kasmet išmetama daugiau nei 254 mln. tonų popierinių rankšluosčių, kurių neįmanoma perdirbti.

Popieriaus gamybos pramonė – trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis

Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti organizacijos „Zero Waste Europe“ atstovai pabrėžia, kad pirmiausia popieriaus pramonė yra susijusi su miškų kirtimu ir paliekamu anglies dioksido pėdsaku. Popieriaus (tuo pačiu ir popierinių rankšluosčių) gamyba prisideda prie miškų, biologinės įvairovės nykimo.

„Popieriaus pramonė yra trečias pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Popieriaus gaminimo procese naudojamas chloras, dėl kurio susidaro itin pavojingi teršalai – dioksinai ir furanai. Dalis pramonės atstovų sako, kad naudojant alternatyvius popieriaus gaminius reikia daugiau vandens, pavyzdžiui, kai tenka juos plauti.

Vis dėlto nutylima, kad popieriaus masei perdirbti sunaudojama dar didesnis kiekis vandens. „Environmental Paper Network“ sukūrė patogią skaičiuoklę, kuri aiškiai parodo, kokį poveikį popierius daro aplinkai. Pavyzdžiui, pagaminti 100 t popierinių rankšluosčių sunaudojama apie 540 t medienos, 17 mln. l vandens, taip pat susidaro apie 14 tūkst. kg kietųjų atliekų“, – akcentuoja organizacija.

Rekomenduoja tvaresnius rankų sausinimo būdus

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad medvilniniai rankšluosčiai, palyginti su popieriniais, sugeneruoja 95 proc. mažiau atliekų ir 40 proc. mažiau prisideda prie globalinio atšilimo. 

Įmonės „Lindström“ duomenimis, prekybos centrai, naudodami popierinius rankšluosčius tualetuose, kas mėnesį sugeneruoja nuo 53 iki 93 kg neperdirbamų atliekų, kurios keliauja tiesiai į šiukšlyną. Anot jų, vien Vilniuje esantys prekybos centrai išmeta nuo 6 iki 10 t popieriaus atliekų per metus. 

„Esame paskaičiavę, kad klientai Lietuvoje, besinaudojantys atkarpomis dozuojamais medvilnės rankšluosčiais, vos per vieną dieną sutaupo 30 tūkst. popierinių servetėlių arba 150 kg popieriaus“, – statistika dalijasi įmonės marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė. 

Vienu medvilnės rankšluosčio ritiniu, anot jos, rankas galima nusišluostyti apie 11 tūkst. kartų ir atitinkamai sutaupyti iki 20 tūkst. vienkartinių popierinių rankšluosčių (tai sudaro 72 kg popieriaus atliekų).

Pašnekovės teigimu, vienintelis rodiklis, labiau palankus popieriniams rankšluosčiams – jų gamybai sunaudojamas nedidelis kiekis vandens, palyginti su medvilnės auginimui reikalingo vandens kiekiu.

Vis dėlto „Zero Waste Europe“ specialistai nurodo, kad toks manymas iš dalies yra mitas.

„Medvilnei auginti reikia daug vandens, vis dėlto derėtų prisiminti, kad bendras sunaudojamo vandens kiekis yra mažesnis turint omenyje tai, kad tokie rankšluosčiai yra daugkartinio naudojimo“, – sako pašnekovai.

Tyrimai rodo, kad medvilniniai rankšluosčiai – vienas higieniškiausių rankų sausinimo būdų

Helsinkio universiteto Higienos ir mikrobiologijos „Hjelt“ instituto 2014-iais atliktas tyrimas rodo, kad medvilniniai rankšluosčiai yra vienas higieniškiausių rankų sausinimo būdas.

„Medvilninių rankšluosčių higienos rodikliai viršija europinį rankų higienos standartą, o šilto oro vėjeliai neatitinka minimalių Europos standarto reikalavimų. Pasak Vestminsterio universiteto tyrimo, šilto oro vėjeliai kas kartą džiovinant rankas į orą išmeta virš 59 grybelių kolonijų. Trumpai tariant, kadangi oras viešuosiuose tualetuose yra pripildytas bakterijų, šilto oro vėjeliai padeda šiems nešvarumams cirkuliuoti ir užpučia juos ant švarių rankų bei drabužių. Negana to, šildydami orą jie sukuria itin palankias sąlygas papildomam bakterijų dauginimuisi – Lidso universitetui atlikus tyrimą, mokslininkai ore aplink elektrinius džiovintuvus užfiksavo 27 kartus daugiau bakterijų nei aplink kitų tipų rankų sausinimo įrangą tualetuose“, – akcentuoja R. Šlekienė.

Jiems antrina ir „Zero Waste Europe“ specialistai, pabrėždami, kad medvilninius ar popierinius rankšluosčius naudojantys vartotojai panaikina panašų kiekį bakterijų.

Vis dėlto VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vystosi atsinaujinanti energetika, rankų džiovinimui daug efektyviau naudoti elektrą nei vienkartinius popierinius rankšluosčius. 

„Prie kovos su klimato kaita galima prisidėti ir kertant mažiau medžių, nes jų kirtimas tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų dažnai turi neigiamą poveikį biologinei įvairovei“,  – pažymi D. Tracevičius.

Medvilnės rankšluosčiai perdirbami į šluostes arba žaliavas kitiems produktams

Specialistai tikina, kad tinkamai prižiūrint ar laiku atnaujinant medvilninius rankšluosčius, ženkliai pailgėja jų tarnavimo trukmė. 

„Daugiau nei 80 proc. visų medvilninių rankšluosčių yra perdirbami ir paverčiami naujais gaminiais arba pluoštais. Tiesa, verta paminėti, kad jų pritaikymo galimybės vis dar gana siauros – dažniausiai šie rankšluosčiai perdirbami į pramonėje naudojamas šluostes“, – tikina R. Šlekienė.

Savo ruožtu organizacijos „Zero Waste Europe“ atstovai pabrėžia, kad skatinant medvilnės ar lino rankšluosčių pakartotinį naudojimą, galima ženkliai sumažinti su tekstilės atliekomis susijusią taršą.

„Danijos aplinkos apsaugos agentūros atliktas tekstilės srautų tyrime pabrėžiama, kad itin svarbu pratęsti tekstilės gaminių tarnavimo laiką, kad būtų visapusiškai išnaudota jų materialinė vertė. Derėtų paminėti, kad juos naudodamos įmonės prisideda ir prie žiedinės ekonomikos vystymo“, – tvirtina pašnekovas.

Nepaisant aukštų higienos ir tvarumo rodiklių, medvilniniai rankšluosčiai biuruose, prekybos centruose naudojami gerokai rečiau nei popierinės servetėlės. Vis dėlto užsienyje atkarpomis dozuojami medvilniniai rankšluosčiai jau tapę kasdienybe. Juos pamėgusios šiaurės šalys, pvz Suomijoje ši higienos priemonė naudojama ir oro uoste.