Preiloje stovėję moteliai šluojami nuo žemės: šeimininkai ne viską spėjo išsivežti

Dar išvakarėse vietos gyventojai matė savininkus, besirenkančius likusius daiktus. 

Nuo vieno nuardyta terasa, išimtos lentos, tačiau kituose palikta daiktų – lovos, čiužiniai, buitinė technika, net nesuvalgyti maisto produktai.

Skelbta, kad antradienį ir prasidės griovimo darbai. Tačiau statiniai tik buvo apjuosti „Stop“ juosta. 

Atvykę darbininkai rinko šeimininkų paliktus daiktus – čiužinius, kėdes, buitinę techniką ir kitus namų apyvokos daiktus. Visi jie bus išvežti sąvartyną.

Atvykę statybininkai, šįkart atliksiantys griovimo darbus, apžiūrinėjo statinius ir planavo, nuo ko pradės juos ardyti. 

Numatyta, kad moteliais vadinamų trijų medinių statinių Preiloje neliks per 40 dienų.

Vietos gyventojai teigė, kad dar šią vasarą čia, nepaisant teismo sprendimo, trijų namų kvartalas buvo gyvas: buvo matyti, kad gyvenimas verda.

Stovėjo beveik 20 metų

Prie motelių atvykęs Neringos meras Darius Jasaitis besidairydamas pabrėžė, kad vaizdas per dvidešimt metų čia pasikeitė. 

Anuomet nuo kelio švietę trys tamsiai raudonos spalvos mediniai dviaukščiai pastatai dabar pasislėpę už medžių. 

Laikas pablukino pastatų spalvas, apaugo medžiais. Visai šalia pastatų – automobilių stovėjimo aikštelė su nedideliais angarais. Matyti, kad čia laikomi ir nedideli laiveliai, keturračiai.

Meras prisiminė, kad statybos leidimas buvo išduotas 2001-aisiais. Jau po metų statiniai baigti. „Statyti motelį prie parkingo aikštelės atrodė normalu. 

2002-aisiais buvo priimti statiniai, surašytas užbaigimo aktas. 2013-aisiais buvo priimtas teismo sprendimas, kad jie turi būti nugriauti“, – trumpai įvykių chronologiją nupasakojo Neringos meras.

Jis iki šiolei yra įsitikinęs, kad net ir šiandien būtų galima ieškoti galimybių susitarti. Tą jis nuolat ir skatino.

Neringos savivaldybėje jau nugriauti 8 statiniai, kurių statybos prieštaravo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planui.

Meras skaičiuoja, kad savivaldybei iš viso reikia sumokėti apie 3 mln. eurų nugriautų statinių savininkams. 

Tą vietos valdžia daro periodiškai, tarybos sutarimu. Neringos savivaldybės biudžetas siekia apie 4 mln. eurų, tad tokios išlaidos, D.Jasaičio teigimu, didžiulė našta.

„Skaičiuojame, tai dideli pinigai... Mokame už daugybę objektų, kurie yra nugriauti, esame teisme su tais, kuriems dar nemokame, bet paskutinė instancija greičiausiai priteis valstybei ir savivaldybei. 

Na, ir čia vyks teismai. 

Vyks procedūros ir po 4-5 metų pradėsime mokėti su 5 proc. delspinigiais“, – kalbėjo meras.

Meras: „Esu įsitikinęs, kad parašus dėjo teisingai“

Vieno iš trijų dabar griaunamų pastatų savininkas buvo atlikęs turto vertinimą. Medinis namas buvo įvertintas apie 960 tūkst. eurų.

„Nuolatos siūliau tartis. Su viena vyriausybe mes susitarėme, buvo priimtas sprendimas. 

Buvo padaryta klaida, kad nenueita į teismą jo palaiminti, nes Konstitucinis teismas paaiškino, kad pirmiausiai institucijos teisme susitaria ir gauna leidimą, o tada Vyriausybė pakeičia tvarkymo planą pagal kurį, beje, viskas ir griaunama. 

Buvo atliktos procedūrinės klaidos, o dabar spekuliatyviai mojuojama, kad Konstitucinis teismas pasakė visai kitaip ir dabar tartis negalima“, – kalbėjo meras.

Jis ir dabar įsitikinęs, kad valdininkai tuo metų elgėsi ir „parašus dėjo“ teisėtai. „Nes tuo metu tas tvarkymo planas atrodė kaip mokslinis darbas. 

Vyriausybei jo buvo pateikta 3,5 puslapio, niekada nebuvo išspausdintas, kur turėjo būti. 

Deja, viskas buvo stipriai politizuota. Atsimename, ką pasakė ir prezidentas tuo metu. O teisėjai – nuo prezidento priklausomi žmonės darant karjeras – įsiklausė į jo kalbas. 

Taip įvyko. Turime blogai susiklosčiusių aplinkybių, kurios kainuoja labai daug Lietuvai“, – prie griaunamų pastatų žurnalistams kalbėjo D.Jasaitis.

Griovimo istorija Neringos savivaldybėje dar nesibaigia. Juodkrantėje bus griaunami dar du statiniai, stovėję greta legendinio, jau nugriauto – žuvies restorano. 

„Labai viliuosi, kad nenueisime prie kokio Tomo Mano namelio“, – ironiškai kalbėjo.

Kaip nurodė Statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis, statybas tuomet laiminę valdininkai turėjo žinoti, kad teritorijų planavimo dokumentai čia statybas draudžia. 

„Savaime suprantama ir architektūrinius reikalavimus žinojo. Tad kokiu pagrindu ir kodėl kažkas čia pasirašinėjo – aš nežinau. Jų atsakomybė. Bet ką sako teismas ir tai galutinis sprendimas – tai neteisėta“, – pabrėžė jis.

Anot jo, jau dar 1993-iaisiais teritorijų planavimo dokumentas numatė, kad čia statybų negali būti.

Teismai sukosi nuo 2006-ųjų

Iš viso bus griaunami trys moteliais vadinami statiniai. Vienas jų priklauso rašytojos Monikos Baltrušaitytės šeimai. 

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija antradienį pradėjo vykdyti teismo sprendimus, nurodžiusius, kad trys poilsio statiniai iškilo nelegaliai.

Teisminėse bylose buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, konstatuojant naujai pastatytų motelių statybos prieštaravimą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, kurie draudė statyti naujas poilsio įstaigas Kuršių nerijos nacionalinio parko rekreacinėje zonoje.

Išlaidos už griovimo darbus pagal teismo sprendimą teks Neringos savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Kultūros paveldui departamentui, Aplinkos apsaugos departamentui.

Turėtų mokėti ir bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė „Laitila Architects Baltic“, tačiau ji jau likviduota.

Pagal patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą motelių statyba čia yra negalima. Tad nuo 2006-ųjų įsisuko teismai.

Savininkai, sulaukę griežto verdikto, patys griovimo darbų nesiėmė, net ir po antstolio nurodymų.

Skaičiuojama, kad griovimo darbai kainuos apie 72 tūkst. eurų. Juos turės apmokėti solidariai kelios įstaigos – Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei Aplinkos apsaugos departamentas.

Atsiras automobilių stovėjimo aikštelė

Kiek anksčiau interviu 15min vieno iš pastatų savininkas Arūnas Baltrušaitis teigė, kad valstybės nustatyta tvarka buvo atliktas turto vertinimas. Statinys įvertintas 960 tūkst. eurų. 

Savininkas neslėpė – tokiu vertinimu nėra patenkintas.

Vyras akcentavo – pirko jau įregistruotą statinį. Abejonės, kad galėtų būtų pažeidimų – nebūta.

Statiniams statybos leidimus 2001 metais išdavė Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (KNNPD) 15min informavo, kad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė yra pradėjusi vykdymo procedūras dėl aukščiau nurodytų teismų sprendimų ir pridūrė, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, sklype Preilos g. 8B pastatų statyba negalima. Ten bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.