Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad žemės paėmimo klausimai šiuo metu yra ankstyvi, nes pirmiausiai reikia kruopščiai analizuoti dėl vėžės tiesimo galimybės iki Klaipėdos.
„Dar ankstyvas klausimas, nes mums dar reikia analizę rimtą atlikti dėl pačios vėžės, diskutuoti dėl pasirinkimo, tada tik matysime, kur yra kokios kliūtys, kur yra didžiausi iššūkiai, tai dar pakankamai ankstyva kalbėti“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė M. Skuodis.
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos Taryba patvirtino naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, į kurį, Lietuvos siūlymu, įtraukta galimybė prie „Rail Baltica“ prijungti Klaipėdos uostą, o penktadienį uostamiestyje miesto bei rajono valdžios, uosto, Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pasirašė memorandumą dėl glaudaus bendradarbiavimo vystant šį plėtros projektą.
Anot susisiekimo ministro, ruošiamasi svarstyti kelias naujos „Rail Baltica“ linijos alternatyvas, tarp kurių – dabartinė vėžė, uostamiestį su Vilniumi jungianti per Šiaulius, galimi variantai – per Tauragę ar statant naują geležinkelį palei automagistralę Vilnius Klaipėda.
Kuri europinės geležinkelio vėžės tiesimo į Klaipėdą alternatyva bus pasirinkta, tikimasi išsiaiškinti iki 2026 metų, sako „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
„Dabar baigiame architektūros studijos pirkimą, kuri mums tiksliai turės atsakyti, kuri alternatyva Lietuvai yra geriausia, šitą atsakymą mes tikimės turėti metų-pusantrų metų bėgyje“, – teigė jis žurnalistams po memorandumo pasirašymo.
M. Skuodis sako, jog sprendimus reikia priimti kuo greičiau, nes plėtrą planuojančios savivaldybės, per kurias eitų „Rail Baltica“ atšaka, galėtų pagal tai planuoti savo plėtrą.
„Kuo anksčiau daryti sprendimus, tad atitinkamai savivaldybės planuodamos plėtrą ir išduodamos statybos leidimus gali į tai reaguoti“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, Seime jau priimti reikalingi teisės aktai, kurie aukščiausiems valstybės prioritetams priskiriamiems projektams priskiriamą žemę suteikia galimybę paimti greičiau.
„Viskas, kas yra įtraukta į TEN-T tinklą, įskaitant naująją vėžę, yra aukščiausia valstybės prioriteto projektai. Tai reiškia, kad mes turime visas supaprastintas procedūras, atskirai Seimas ir Vyriausybė nieko netvirtina. Kalbant apie žemės išpirkimą – tas pats, diskusijos kyla dėl kompensavimo tvarkų, bet tai nestabdo procesų“, – sakė M. Skuodis.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad žemės paėmimas – ne savivaldybės, o centrinės valdžios klausimas. Jo manymu, sprendžiant jį būtų galima vadovautis Lenkijos pavyzdžiu, kurioje tokiems projektams reikalinga žemė iš gyventojų paimant sumokant ne tik vertintojų nustatytą kainą, bet ir papildomai.
„Tas pavyzdys impozantiškas vien tame, kad paėmimo procedūra vykdavo labai greitai ir atlyginant žemės savininkui teisingą ne tik vertintojų sumą, bet ir primokant iki 30 procentų ir pasiekiant rinkos kainą. Tai jeigu turėti galimybę teisinėje bazėje tokią, tai manau, kad visas tas procesas būtų daug greitesnis, bet čia centrinės valdžios aparato klausimas“, – žurnalistams sakė A. Vaitkus.
Jo teigimu, „Rail Baltica“ atšaka iki Klaipėdos reikalinga dėl to, kad pagerintų susisiekimą su sostine, iš kurios į uostamiestį būtų galima atvykti neužtrukus dviejų valandų.
M. Skuodis taip pat sako, kad renkantis svarbu atsižvelgti į būsimą kelionės laiką tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
„Mums svarbi tokia trajektorija, kad kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą keleiviniais traukiniais truktų ne ilgiau kaip dvi valandas“, – sakė ministras.
„Rail Baltica“ yra 1435 mm pločio geležinkelio vėžė, naudojama daugumoje Europos šalių, ja keleiviniai traukiniai gali važiuoti 250 kilometrų per valandą greičiu.
Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad be „Rail Baltica“ uostas liktų vieta, iš kurios nebūtų galimybių krovinius gabenti į pietinę Europą ir negalėtų konkuruoti su Ryga ir Talinu, į kuriuos vėžė vestų.
„Iš esmės paleidus traukinių judėjimą „Rail Baltica“ Rygos ir Talino uostai tampa prijungti prie šio kelyno, atsirastų galimybė iš šių uostų krovinius vežti į pietinę Europos dalį, o Klaipėda liktų šone. O jeigu Klaipėda nebūtų prijungta prie vėžės, tai šis uostas liktų tik Klaipėdos ir Gargždų uostu, o ne regiono, koks yra dabar“, – sakė A. Latakas.
Šiuo metu Lietuvos geležinkelių tinklą sudaro rusiškoji 1520 mm pločio vėžė.
„Rail Baltica“ geležinkelis sujungs Varšuvą su Talinu per Kauną ir Rygą, jo ilgis sieks apie 950 kilometrų, ruožas Lietuvoje tęsis 392 kilometrus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą