Rėmėjų pinigus sportui gali tekti dalintis su kitais

(1)

Nuo šių metų Klaipėdoje į mokesčių lengvatas pretenduos ne tik reprezentacinių miesto sporto komandų rėmėjai - savivalda jomis skatins ir kultūros, švietimo bei socialinių veiklų paramą.

Manoma, kad šie pokyčiai ją padidins, nors galvojama ir apie tai, jog į ribotą pinigų kiekį uostamiestyje dabar pretenduos daugiau organizacijų, kurios turės labiau tarpusavyje konkuruoti dėl rėmėjų dėmesio.

Kad lengvata - veiksminga, sutinka ir sportininkų, ir verslo atstovai. Dabar jų teikimo sąlygos šiek tiek keičiasi, nors tikslas išlieka toks pat - skatinti paramą.

Klaipėdoje yra verslų, kurie gali remti sportą ir daro tai ilgai neraginami, yra ir tokių, kurie paramos prasmės nemato.

Kam tie pokyčiai?

Anksčiau galiojusi ir dabar pakeista tvarka suteikia galimybę sporto paramai skirti mažiau papildomų pinigų, o šiam tikslui nukreipti mokesčiams numatytas lėšas. Komandų vadovai teigia, kad ši priemonė jiems - papildomas ir labai svarus argumentas derantis su potencialiais rėmėjais.

Lyg ir visi laimingi: komandos gauna paramą, verslas nepatiria didelių papildomų išlaidų, pelno socialiai atsakingos organizacijos statusą ar savo norus išpildo mažesniais kaštais, o savivaldybė irgi išsisprendžia dalį savo problemų - jai tenka mažiau laužyti galvą miesto ižde ieškant lėšų sportui, kuriam jų amžinai trūksta.

Kodėl reikia kažką keisti, jeigu nauda - akivaizdi?

Nuo šių metų galiojančius pakeitimus įteisinusį miesto Tarybos sprendimą rengusi Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė sako, kad atėjo laikas lengvatomis paskatinti ir kitų - ne tik reprezentacinių sporto komandų - organizacijų paramą.

„Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į platesnės sporto bendruomenės, ne tik reprezentacinių miesto sporto komandų, kultūros, švietimo, socialinės srities organizacijų ir jų potencialių rėmėjų prašymus bei įvertinus kitų šalies savivaldybių taikomą praktiką“, - teigia ji komentare „Vakarų ekspresui“.

Pagal 2021 metais Klaipėdoje įsigaliojusią tvarką dalį miesto sporto komandų remiantys mokesčių mokėtojai buvo atleidžiami nuo metinio nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčių. Tiesa, lengvata negali viršyti 70 proc. sumos - jeigu paramai skirti 100 tūkst. eurų, tai atleidžiamo mokesčio suma negali būti didesnė nei 70 tūkst. eurų. Tokia dalis galioja nuo pernai, prieš tai ji buvo 50 procentų.

Nuo 2021 metų, kai tvarka įsigaliojo, augo rėmėjų skaičius ir jų skiriamos sumos, o kartu - ir į biudžetą nesumokama mokesčių dalis, apskaitoma kaip lengvata.

Pirmaisiais metais galimybe gauti mokesčių lengvatą per paramą sportui Klaipėdoje pasinaudojo 14 įmonių, kurios reprezentacinėms komandoms suteikė 264,1 tūkst. eurų ir įgijo teisę nemokėti beveik 130 tūkst. eurų mokesčių.

2022-aisiais 11 organizacijų komandoms skyrė per 435 tūkst. eurų, o lengvatų suma siekė 203,1 tūkst. eurų, 2023 metais 14 juridinių asmenų skirtos paramos suma viršijo 452 tūkst. eurų (lengvatos - 209,7 tūkst. eurų), o pernai - jau 43 rėmėjai komandoms suteikė 879,6 tūkst. eurų paramą ir įgijo teisę nemokėti 585,6 tūkst. eurų mokesčių.

Lengvata - rimtas argumentas derybose

Reprezentacine Klaipėdos komanda laikoma ta, kuri atitinka savivaldybės keliamus reikalavimus, tarp kurių - profesionalaus sporto skatinimas, organizacijos parengtas sportininkas per pastaruosius trejus metus pateko į šalies rinktinę, komanda dalyvauja Lietuvos čempionate, kuriame varžosi bent trys komandos, įstaiga taip pat privalo būti neskolinga mokesčių, atsiskaičiusi už gautą miesto paramą, dalį jos skiria vaikų ugdymui ir dar kitus kriterijus.

Tokių komandų sąrašą kasmet tvirtina miesto Taryba, joms skiriama finansinė parama iš Klaipėdos biudžeto.

Pernai į šį sąrašą pateko vyrų ir moterų krepšinio komandas „Neptūnas“ valdančios įstaigos, kurioms skirtas atitinkamai 1,33 mln. ir 350 tūkst. eurų miesto finansavimas, LCC tarptautinio universiteto moterų krepšinio ekipa (129,6 tūkst. eurų), vyrų rankinio klubas „Dragūnas“ (266,4 tūkst. eurų), šios sporto šakos komanda „Viesulas SC-Dragūnas“ (24,6 tūkst. eurų), futbolo klubas „Neptūnas“ (166,1 tūkst. eurų), ledo ritulio ekipa „HC Klaipėda Girls“ (91,8 tūkst. eurų) bei regbio klubas „Kuršiai“ (58,5 tūkst. eurų).

Kai kurių iš šių komandų atstovai teigia, kad dėl mokesčių lengvatų klubų biudžetai gerokai papilnėjo.

„Tokia savivaldybės priemonė - tai vienintelis šansas klubams gauti tą paramą, dirbti, o gal net ir uždirbti. Jeigu ne ši priemonė, tai “mirtis alyvose„. Be jos, mano nuomone, tokioms sporto šakoms kaip rankinis, ledo ritulys ar tinklinis paramą iš verslo gali gauti tik turėdamas pažinčių“, - „Vakarų ekspresui“ sako „Dragūno“ vadovas Artūras Juškėnas.

Jam pritaria Klaipėdos moterų krepšinio klubo „Neptūnas“ vadovas Vilius Sukonas.

„Tikrai labai puiki priemonė, abi pusės laimi: mums tai suteikia galimybę gauti papildomų lėšų, o verslui - gauti kažkokias nuolaidas. Gavę daugiau lėšų galime kelti meistriškumą, pasirašyti sutartis su stipresnėmis žaidėjomis, dalyvauti FIBA Eurocup turnyre, reikalaujančiame labai daug išlaidų, ir siekti geresnių rezultatų šalies čempionatuose“, - kalbėjo jis.

Pasak jo, tokiu būdu pritrauktos lėšos gali sudaryti maždaug penktadalį klubo biudžeto, o, Dragūno" vadovo teigimu, dėl šios lengvatos klubas gali pritraukti daugiau nei dešimt įmonių ir iš rėmėjų susirinkti iki pusės sumos, kurią jam skiria savivaldybė.

A. Juškėnas sako, kad lengvata komandai suteikia gerus svertus derybose su verslu dėl paramos.

„Klubas su šia priemone pas verslą eina tartis jausdamasis gana oriai - jis ne prašo pinigų, o turi svarių argumentų, pasiūlymų. Verslas, juos išklausęs, mato, kad nuostolio nėra ir galima kalbėti apie šiokią tokią naudą, o kur dar bendruomeniškumas, pareiga vienas kitam padėti“, - kalbėjo klubo vadovas.

Dabartinę savivaldybės sukurtą sistemą vertina kaip „sąžiningą“: „Remdamas sportą verslas praktiškai nieko nepraranda, jeigu dirba skaidriai. 

Man atrodo, visame pasaulyje yra tas pats - lengvatos: verslas šiaip sau neduoda pinigų, tai gali sau leisti nebent labai didelės korporacijos, bet ir jos už tai gauna naudos, pavyzdžiui, reklamą.“

Moterų krepšinio komandos vadovas V. Sukonas mano, kad Klaipėdoje veikiančiam verslui dar reikia laiko suprasti, jog sporto rėmėjams taikoma lengvata yra puiki priemonė.

„Aš matau, kad reikia laiko. Nes tie verslai, kurie tikrai gali pasinaudoti šia lengvata, turi tą lengvatą pamatyti ir suvokti ją kaip gerąją praktiką. Nes priemonė tikrai gera ir noriu pakviesti Klaipėdos verslus naudotis ja, ji naudinga. Be to, ir socialinė atsakomybė atsiranda“, - teigė V. Sukonas.

Gali tekti konkuruoti

Savivaldybei nuo šių metų išplėtus mokesčių lengvatą rėmėjams, Klaipėdoje šiuo argumentu derybose dėl paramos gali naudotis ne tik reprezentacinės, bet ir kitos sporto komandos, kultūros, švietimo ir kitos įstaigos.

Todėl gali būti, kad dėl to paties pinigų kiekio teks varžytis žymiai daugiau organizacijų.

A. Juškėnas mano, kad tai - realus scenarijus.

„Tai, aišku, gera naujiena visiems kitiems, bet mums dėl paramos dabar gali tekti konkuruoti, nes rėmėjų mieste ir taip nėra labai daug“, - A. Juškėnas.

V. Sukonas sako, jog pasikeitusi tvarka „Neptūno“ moterų komandai gali kliudyti pritraukti rėmėjų, bet tiki, kad verslas atsirinks, kam duoti pinigų.

„Tas išplėtimas mums gali sutrukdyti, bet nebūkime savanaudžiai - juk kultūrai ir kitoms sritims pinigai taip pat reikalingi. Matyt, proto ribose konkuruosime, o verslas pats atsirinks, ką remti - sportą ar kultūrą, ar dar ką nors“, - teigė jis.

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja K. Petraitienė mano, kad paramos skyrimą lems būtent organizacijų atstovų įdirbis, o paramos teikėjų skaičius ir jų skiriamos lėšos tik didės.

„Paramos teikėjų elgseną, tikėtina, labiausiai įtakos jų paramos siekiančių sporto, kultūros, švietimo ir socialinių veiklų vykdytojų pastangos ir įdirbis. Manome, kad tiek paramos teikėjų skaičius, tiek ir jų skiriama parama ateityje augs“, - teigia K. Petraitienė.

Rėmėjų motyvai

„Dragūno“ ir moterų „Neptūno“ klubų vadovai - patyrę Klaipėdos sporto organizacijų vadovai, kuriems puikiai pažįstamas miesto verslas, prašant jo paramos komandoms numinti įmonių slenksčiai.

Jų vertinimu, uostamiesčio verslą galima skirstyti į tam tikras kategorijas pagal galimybes ir reakcijas į prašymus prisidėti prie paramos: vieni gali remti ir remia ilgai neįkalbinėjami, kiti gali remti, bet to nedaro, jiems tai neįdomu, jų nepaveikia net mokesčių lengvatos.

„Tikrai yra verslų, kurie nepasinaudojo šia lengvata, kai ją pasiūlėme. Kam daryti, jeigu galime nedaryti - vien dėl tokios pozicijos ne vienas verslas atsisako remti komandą“, - patirtimi dalijasi V. Sukonas.

A. Juškėnas sako, jog Klaipėdoje yra nemažai potencialių rėmėjų, bet sunku prieiti prie sprendimų priėmėjų.

„Vien dėl to nepaimame didžiųjų prekybos centrų, kurie moka tikrai milžiniškus žemės mokesčius ir galėtų turėti naudos, bet akcininkai dažniausiai yra užsienyje, iki jų neprisibeldžiame. O prašymą pateikus raštiškai, jis tampa vienu iš daugelio prašymų, nusėdančių stalčiuose. Ir sprendimų priėmėjai net neperskaito to pasiūlymo dėl mokesčių“, - patirtimi dalijosi A. Juškėnas.

Uoste veikiančio Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika „Vakarų ekspresui“ sako, kad bendrovė tikrai netenkina visų sporto organizacijų prašymų paremti.

„Prašymų remti ne tik sportą, bet ir kitas veiklas yra pakankamai daug, gauname jų ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš visos Lietuvos. Svarstome juos valdyboje, atsirenkame tas sritis, kurios atitinka mūsų įmonės vertybes. Tuo vadovaudamiesi ir priimame sprendimus“, - teigė V. Šileika.

Anot jo, bendrovė turi ilgametę paramos sportui tradiciją, šiuo metu remia Klaipėdos vyrų krepšinio komandą „Neptūnas“, anksčiau rėmė ir kitas sporto šakas, taip pat finansine parama prisideda prie bėgimo varžybų „Gintarinė jūrmylė“.

Pats sportuojantis V. Šileika sako, kad sprendimams dėl paramos įtakos gali turėti ir jo asmeninis požiūris į sportą, patriotizmas, taip pat ir mokesčių lengvatos.

„Gyvename mieste, esame šio miesto patriotai, tad ir skiriame tam tikrą dalį savo lėšų sporto komandoms ir įvairioms varžyboms. Kažkiek lemia ir asmeninis požiūris, aišku, ir tam tikros mokesčių lengvatos, kurios padeda apsispręsti dėl vienokios ar kitokios sumos rėmimui“, - kalbėjo V. Šileika.

V. Sukonas teigia, jog socialinė atsakomybė ir meilė tam tikrai sporto šakai neretai lemia rėmėjų pasirinkimą: „Verslas, kuris socialiai atsakingas, myli sportą, kalbant iš mūsų klubo vadovo pozicijos - tai ir verslas, kuris tiki moterų krepšiniu, šiandien kylančiu ant geros bangos.“

Rankinio klubo „Dragūnas“ vadovas A. Juškėnas taip pat sako, kad parama kai kuriems verslininkams teikia geras emocijas, kurios gali būti lemiamos apsisprendžiant dėl rėmimo, nors jis pastebi, kad Lietuvoje bendruomeniškumo dar trūksta.

„Karmos išsivalymas, geras jausmas dėl to, kad kažkam padedu, kad esu mecenatas, kad atėjęs į varžybas galiu pasakyti, jog prisidedu prie komandos - visa tai yra svarbu rėmėjams. Nors tai, mano manymu, dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. 

Estijos mažame miestelyje - aš remiuosi „Polva Serviti“ pavyzdžiu - tai labiau išsivystę, net ir neturint tokių lengvatų, kaip pas mus, verslas sportą remia žymiau noriau. Kodėl - arba jie stipriai turtingesni už mus ir turi geresnes finansines galimybes, arba jie yra didesni miesto patriotai“, - teigė A. Juškėnas.

Jis taip pat pastebi, jog paramą gerokai lengviau gauti krepšiniui, kuris Lietuvoje laikomas antrąja religija, o rankininkai kai kuriems potencialiems rėmėjams iki šiol aiškina, kad rankinis - tai ne tinklinis.

"Nes mūsų nerodo televizija, esame tokiame užburtame rate: nėra pinigų - neišeiname į televiziją, mūsų nėra televizijoje - mūsų niekas nežino ir nenori skirti pinigų. Dėl to dar yra painiojančių rankinį ir tinklinį, turime jiems aiškinti skirtumą.

O krepšinyje tas ratas seniai užsisuko, dėl to žemiausios lygos krepšinio komandai kur kas lengviau rasti rėmėjų nei aukščiausiosios Lietuvos rankinio lygos čempionams", - teigė jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
testas