Rusiškų prekių tinklas nuo pirkėjų boikoto smūgio kol kas išsisuko, tačiau Vakarų Europoje MERE jau vargsta

Lietuvos prekybos tinklams iš lentynų atsikračius Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintų produktų ir kitų prekių likučių, šalyje veikia parduotuvių tinklas, kuriame tokių prekių – dauguma. Tai – rusiško kapitalo prekybos tinklas MERE, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir kituose mažesniuose miestuose turintis iš viso 19 parduotuvių.

Nors socialiniuose tinkluose plinta raginimai boikotuoti ne tik šalyse agresorėse pagamintas prekes, bet ir Vakarų įmones, kurios nenutraukė savo veiklos Rusijoje, atrodo, kad MERE pirkėjų Lietuvoje tai neišbaido.

Tauragiškiams svarbu kainos

Alfa.lt žurnalistė apsilankė MERE parduotuvėje Tauragėje. Vidurdienį žmonių nėra daug, tačiau pardavėjos be darbo nesėdi – prie kasų vienus pirkėjus tuoj pat pakeičia kiti.

Parduotuvė įrengta dideliame sandėlyje, kuriame ne tik įvaizdžiui, bet ir elementariai estetikai dėmesio neteikiama – prekės sukrautos tiesiog dėžėse.

Čia galima rasti baltarusiškų zefyrų, rusiškų sausainių, šioje šalyje pagamintų puodų ar stiklinių, taip pat ir ikrų iš Rusijos. Tačiau į pirkėjų krepšius krenta ir ispaniškos alyvuogės, ir lietuviškos dešros.

Archyvų nuotr.

Tauragės MERE. Ernesta Onusaitytė

Tauragiškiai skirtingai reaguoja į šio tinklo veiklą. Vieni pritaria idėjai, kad reikia uždaryti „karo sukėlėjų“ (taip teigė viena pašnekovė) parduotuvę, o kitiems toks prekybos tinklas netrukdo.

Pensininkas Pranas sakė, kad visai neseniai sužinojo, jog Tauragėje yra tokia parduotuvė.

Jo nuomone, nėra skirtumo, kam šis prekybos tinklas priklauso, svarbiausia, kad čia galima apsipirkti daug pigiau.

„Čia nesusiję dalykai“, – pasiėmęs du didelius prekių maišus nuėjo Pranas savo automobilio link.

Paklaustas, ką pigiau vyras nusipirko šioje parduotuvėje, jis į kalbas nebesileido.

Kitas vyriškis taip pat teigė, kad parduotuvė jam tikrai netrukdo. „Rusija valdo parduotuvę, o Lietuvą – Landsbergis. Nu ir ką?“, – riebiai atšovė tauragiškis.

Tai išgirdusi kita pirkėja jam paprieštaravo: „Aš tikrai nežinojau, kam ši parduotuvė priklauso. Ji tikrai nereikalinga, reikia uždaryti.“

Tauragiškės nuomone, pigesnių prekių galima rasti ir kituose prekybos tinkluose. „Kas nori, tas ir randa“, – sakė ji.

Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas teisinosi, kad savivaldybė neturi galios uždaryti šio prekybos tinklo parduotuvės Tauragėje.

Anot jo, tokį sprendimą turi priimti nacionalinė valdžia. Tačiau D. Kaminskas palaiko idėją nesilankyti rusiškoje parduotuvėje, kiekvienam tauragiškiui rekomenduoja imtis pilietiškos iniciatyvos. Apie tai meras kalbėjo ir tiesioginės transliacijos metu savo paskyroje feisbuke.

„Lietuvoje šios įmonės veiklą būtų galima riboti, jei būtų nuspręsta drausti visų Rusijos kapitalo įmonių veiklą Europos Sąjungoje“,– lakoniškai į klausimus atsakė Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Prekybos tinklas MERE priklauso Rusijos bendrovei „Svetofor“, kurios centrinė būstinė įsikūrusi Krasnojarske. „Svetofor“ Rusijoje, Azijos šalyse ir Rytų Europoje valdo daugiau nei 3000 parduotuvių. Į Europos rinką rusai aktyviai ėmė veržtis prieš penkerius metus – MERE iškabos atsirado Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Serbijoje, Vokietijoje.

Lietuvoje MERE parduotuves valdo bendrovė „Valientė“. Redakcija bandė susisiekti su „Valientės“ administracija, tačiau verslininkai atsisakė pateikti bet kokius komentarus.

Prekės ryte, pinigai – jei parduosime

Ukrainoje pirmoji MERE parduotuvė buvo atidaryta 2020 m. rugpjūtį. Tai šalyje sukėlė pasipiktinimo bangą: ukrainiečiai buvo nepatenkinti, kad atsirado verslas iš šalies agresorės.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas pridūrė, kad parduotuvės veikla Ukrainoje yra speciali Rusijos operacija ir ji negali veikti Ukrainoje. Praėjusių metų spalį Ukraina uždraudė prekybos tinklo MERE veiklą šalyje.

Rusijos bendrovė Vakarų Europoje turėjo gerokai platesnių užmojų ir ketino plėstis Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje.

Tačiau dėl karo ambicijas teks pamiršti. Jau uždaroma parduotuvė Prestone, vienintelė, kurią spėta atidaryti Anglijoje. Kiti planuoti parduotuvių atidarymai atšaukti, apie tai pranešta tiekėjams ir darbuotojams. Sprendimas aiškinamas „politinėmis aplinkybėmis“.

Kaip rašo specializuotas naujienų portalas retaildetail.eu, MERE turėjo ambicijų atidaryti 300 parduotuvių Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau problemos prasidėjo dar prieš karą Ukrainoje. Rusų tinklas iš tiekėjų perka produktus, jei juos gali pirkėjams parduoti 20–30 proc. pigiau nei „Aldi“ ar „Lidl“. Be to, tiekėjams mokama tik už parduotas prekes. Dėl to rusų prekybininkams buvo sunku surasti tiekėjų ir pirkėjai dažnai rasdavo pustuštes parduotuves.

Iš Ispanijos MERE pasitraukė likus mėnesiui iki karo Ukrainoje ir vos po metų veiklos – sausio pabaigoje uždarytos visos aštuonios parduotuvės šioje šalyje.

Vietos žiniasklaida rašė, kad ispanų nesužavėjo parduotuvių interjeras – sandėliai su į dėžes suverstomis prekėmis.

Tjovilio meras buvo griežtas

Pirmosios parduotuvės Prancūzijoje atidarymo šventė taip pat žlugo – dėl Ukrainoje prasidėjusio karo Tjonvilio meras Pierre Cuny nedavė leidimo parduotuvės iškaboms.

Kaip mero atstovą citavo dienraštis „20 Minutes“, telkiant jėgas priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, bendruomenei nepriimtina mieste turėti rusų verslą.

Archyvų nuotr.

Tauragės MERE . Ernesta Onusaitytė

Belgijoje rusams taip pat nepasisekė – pirmoji parduotuvė buvo pastatyta, tačiau tiekėjai nesutiko parduoti prekių už itin žemas kainas ir lentynos liko pustuštės.

Vokietijoje kol kas veikia šešios MERE parduotuvės.

Retaildetail.eu pabrėžia, kad ir taip ne itin svetingai sutiktas rusų verslo modelis Vakarų Europoje dėl karo Ukrainoje pirkėjams taps visiškai atgrasus.

Gemius

Sidebar placeholder