Rytoj "Vakarų eksprese" skaitykite: Uostas naktį: kiek toli sklinda trąšų krovos triukšmas

Šių metų balandžio 20-ąją "Vakarų eksprese" pasirodė straipsnis pavadintas: "Pragiedrulių uosto įkaitai sulauks po trejų metų", kuriame rašėme apie tai, kad šalia uosto tvoros atsidūrę Kalnupės gatvės gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai. Jie skundėsi, kad dėl keliamo triukšmo jie negali atsidaryti langų, dėl remontuojamų konteinerių - miegoti naktimis. Rašėme, kad problemą bandoma spręsti, bet gyventojams dar reikės kentėti 2,5-3 metus.  

Vyras, nenorėjęs viešinti pavardės, kreipėsi į redakciją Kalnupės g. 7, 9, 11 namų gyventojų vardu. Pasak jo, jų kasdienybė: kraunamo metalo laužo džeržgesys, naktimis remontuojamų konteinerių bildesys, nešvara.

Butai visiškai nuvertėję: niekas jų, esančių uosto pašonėje, neperka, tad persikraustyti kitur galimybės ribotos. Žmonės kreipėsi į visas institucijas, bet pagalbos nesulaukia iki šiol.

„Mes, klaipėdiečiai, gyvenantys palei uostą, labai kenčiame. Aplinkui gyvenamieji namai, o jie krauna metalo laužą. Reikėjo arba iškelti tuos namus, arba uostą plėsti už Kiaulės Nugaros. Anksčiau gyvenome gerame rajone. Pašonėje statė statines, buvo  konservinė, bet oras buvo švarus, o dabar jis labai užterštas”, - guodėsi ponas Antanas (vardas pakeistas).

„Mes nevengiame socialinio dialogo su žmonėmis. Gyvename kaimynystėje. Nei mes juos nustumsime, nei jie mus”, - sakė  arčiausiai minėtų namų esančios LKAB „Klaipėdos Smeltė” generalinis direktorius Rimantas Juška.

Rimantas Juška.

Metalo laužo krova vyksta kitose bendrovėse,  teigė R. Juška ir garantavo, kad „Klaipėdos Smeltė” nekrauna nė gramo metalo laužo.

Pastebėjęs mūsų rašinyje paminėtą savo įmonės pavadinimą į "Vakarų ekspreso" redakciją netrukus kreipėsi kitos, kaimynystėje įsikūrusios uosto bendrovės vadovas, kuris pasiūlė bet kuriuo, mūsų pasirinktu nakties laiku, neįspėjus iš anksto administracijos, apsilankyti jo valdomoje įmonėje ir pažadėjo suteikti visokeriopą pagalbą, matuojant keliamo triukšmo lygį.

Prisipažinsime, idėja mums labai patiko. Pirmą kartą mums buvo pasiūlytas toks netikėtas sumanymas, atlikti žurnalistinį tikrą tyrimą.

Pasiūlymas atrodė labai logiškas, jeigu mūsų žurnalistai prieš pusvalandį įspės administraciją, kad nori netikėtai apsilankyti įmonėje, sunku patikėti, kad vien dėl mūsų bus sustabdyti visi krovos darbai, darbininkai specialiai stengsis darbuotis daug tyliau, arba apskritai pasislėps ir kantriai lauks, kol išsiskirstys žurnalistai, kad vėl galėtų nevaržomai triukšmauti.

Todėl mūsų redakcijos reporterė Dalia Bikauskaitė ir fotografė Vita Jurevičienė vieną naktį ėmė ir netikėtai pasibeldė į vienos iš uosto bendrovės vartus...

Kokios bendrovės, ką jos pamatė, sužinojo ir užfiksavo, - atrasite rytojaus 'Vakarų ekspreso" dienraščio numeryje.