Sankcijos Rusijos šešėliniam laivynui pradeda veikti Venesueloje

Akivaizdu, kad šie incidentai yra naujas atskaitos taškas pasaulinio vandenyno transporto sistemoje.

Nors po pirmųjų tanklaivių sulaikymo Rusijos transporto ministerija pareiškė, jog JAV pažeidė tarptautinę jūrų teisę, pačios Rusijos karo laivynas nestojo į konfrontaciją ir nesiėmė veiksmų, kad apgintų tanklaivį, kuriame plevėsavo Rusijos vėliava.

„Pagal 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, laisva laivyba taikoma atviroje jūroje, ir nė viena valstybė neturi teisės naudoti jėgos prieš laivus, tinkamai įregistruotus kitų valstybių jurisdikcijoje“, - rašoma Rusijos transporto ministerijos pareiškime.

Kaip šį incidentą vertinti tarptautinės jūrų teisės kontekste, labai atsargias nuomones pateikia tiek vakarų valstybių politikai, tiek ekspertai.

Nors kai kurie ES politikai yra išreiškę susirūpinimą dėl galimų tarptautinės teisės niuansų, tai netapo oficialia ES retorika. Vertindamos tanklaivių sulaikymą dauguma Vakarų Europos valstybių palaiko sankcijų politiką ir nuosekliai ragina sankcijų režimą vykdyti griežtai.

Konvencija negalioja

Įdomu tai, kad nors JAV ir yra pasirašiusi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, tačiau JAV Senatas iki šiol jos nėra ratifikavęs.

Tai reiškia, kad konvencija nėra viršesnė už JAV įstatymus, nors JAV teisės aktuose ir yra įtvirtintos istoriškai susiklosčiusios jūrinės teisės normos.

Tai, kad JAV nėra prisijungusi prie JT Jūrų teisės konvencijos, iliustruoja, kad tam tikru požiūriu konvencija yra tik formalus dokumentas. Sankcijų ir jūrų teisės pažeidimai pasauliniame vandenyne vyko ir vyksta nuolat, tačiau kaip ir kiekvienas teisės aktas, konvencija neduoda rezultatų tol, kol nėra kam užtikrinti jos veikimo.

„Vakarų ekspresą“ konsultavęs Jūrų teisėje besispecializuojantis teisininkas sako, kad vadinamojo Rusijos „šešėlinio“ laivyno problema pirmiausia nėra teisinė - tai sankcijų vykdymo ir politinės valios klausimas.

Pasak jo, daugeliu atvejų kalbama ne apie klasikinį jūrų teisės pažeidimą, o apie sąmoningą tarptautinių sankcijų ignoravimą.

„Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jokio pažeidimo nėra. Tačiau jeigu subjektui taikomos sankcijos ir jis jas apeina - tai jau yra pažeidimas, nepaisant to, kaip tai bandoma pateikti formaliai“, - teigia pašnekovas.

Sena problema

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad šešėlinio laivyno veikimo mechanizmai neatsirado pastaraisiais metais ir yra seniai žinomi. Atviroje jūroje vykdomi naftos perpylimai iš vieno tanklaivio į kitą, keičiami krovinio dokumentai, slepiama tikroji naftos kilmė. Vis dėlto, pasak jo, tarptautinė bendruomenė į šias praktikas iki šiol reagavo vangiai.

„Visiems tai žinoma - kad atviroje jūroje pumpuojama nafta, kad keičiami dokumentai, keičiama laivų registracija, vėliavos. Tačiau pasaulis į tai praktiškai nereaguodavo“, - sako teisininkas.

Anot jo, tarptautinė jūrų teisė nustato bendras taisykles, tačiau neturi realių prievartos mechanizmų. Šios sistemos veikia tol, kol valstybės sutinka jų laikytis. Jei viena ar kelios šalys nusprendžia taisykles ignoruoti, realiai nėra institucijos, galinčios jas priversti paklusti.

„Mes visi susitariame dėl taisyklių ir jų laikomės. Bet jeigu kažkas pasako: mes sankcijų nevykdysime - nėra nei tarptautinio policininko, nei antstolio, nei prokuroro, kuris galėtų priversti tai daryti“, - aiškina ekspertas.

Pasak jo, tradiciškai susiklostė, kad „pasaulinio policininko“ vaidmenį atlieka Jungtinės Valstijos.

Sutapo interesai

Tačiau kodėl JAV iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų?

„Šiuo atveju sutapo JAV ir Europos politiniai interesai“, - teigia ekspertas.

Jis pabrėžia, kad sankcijų taikymas tarptautinėje erdvėje nėra neutralus procesas - jis tiesiogiai priklauso nuo geopolitinių interesų. Kai interesai sutampa, sankcijos vykdomos ryžtingai. Kai ne - net akivaizdūs pažeidimai lieka be pasekmių.

„Galima rašyti taisykles, galima jas vadinti tarptautine teise, bet jeigu nėra, kas priverstų jų laikytis, šešėliniai laivynai ir toliau darys tai, ką daro dabar“, - apibendrina jūrų teisės specialistas.

Akivaizdu, kad sankcijų pažeidimai ir iki šiol vykdavo nuolat. Iranas sankcijų režimu gyvena jau keletą dešimtmečių. Yra Šiaurės Korėja, kitos sankcionuojamos valstybės. Tačiau iki 2022 metų karo Ukrainoje valstybių, uostų ir laivų, kuriems taikomos sankcijos, nebuvo kritinio skaičiaus.

Buvo laikomasi pozicijos, kad sankcijas pažeidę laivai anksčiau ar vėliau užsuks į uostus valstybių, kurios prisideda prie sankcijų, ir tuomet juos bus galima sulaikyti ir pritaikyti bausmes už sankcijų pažeidimą. Tačiau pastaraisiais metais tiek Rusijos, tiek Venesuelos naftą noriai pirko ir Kinija, ir Indija, ir kitos valstybės, kurios nėra suinteresuotos prarasti galimybės uždirbti iš su didžiulėmis nuolaidomis perkamos sankcionuotos naftos.

Didžiulis laivynas

Esant tokiai situacijai sistema išsikerojo tiek, kad Rusijos šešėlinis laivynas sudaro maždaug 17 proc. visų šiuo metu pasaulyje naudojamų naftos tanklaivių, remdamasis tyrimų bendrovės „S&P Global Market Intelligence“ duomenimis praėjusių metų rudenį pranešė JAV dienraštis „The New York Times“.

Buvo suskaičiuota, kad Rusijos „šešėlinį“ laivyną jau sudaro apie 1 000 laivų ir per metus jis padidėjo beveik du kartus.

Taigi JAV ėmėsi įvedinėti tvarką. Tačiau pirmieji veiksmai rodo, kad kol kas ši „tvarka“ apsiriboja tanklaiviais, kurie gabena Venesuelos naftą. JAV turi aiškius interesus šioje Pietų Amerikos valstybėje ir jie ne visada sutampa su Europos interesais dėl „America First“. Sulaikyti 5 šešėlinio laivyno laivai, bet dar 995 plaukioja toliau. Tiesa, panašu, kad šiuo metu jie laikosi toliau nuo Amerikos krantų.

Komentaras

„Apie JAV veiksmus prieš vadinamąjį Rusijos šešėlinį laivyną žinome tiek pat, kiek ir visi kiti - iš žiniasklaidos. Mūsų kompanija su tanklaivių veikla, naftos gabenimu ar sankcionuotais kroviniais neturi jokio ryšio, todėl ši situacija mūsų tiesiogiai neliečia.

Jūrinė teisė iš esmės nesikeičia - jeigu būtų esminių pokyčių, jie turėtų vykti tarptautiniu mastu, priimant naujas konvencijas, tačiau tokių sprendimų šiuo metu nėra. Tai, kas vyksta dabar, labiau panašu į politinius, vienkartinius sprendimus ar jėgos demonstravimą, o ne naujų teisinių precedentų formavimą.

Mes savo darbą dirbame ramiai - nevežame sankcionuotų krovinių, neplaukiame į sankcionuotus uostus ir laikomės visų Europos Sąjungos reikalavimų. Politinių procesų ar geopolitinių sprendimų nekomentuojame, nes tai nėra mūsų veiklos sritis."