Santykiams tarp Lietuvos ir Kinijos šiltėjant verslas neskuba bristi į tą pačią upę – susirado saugesnes rinkas

Lietuvos prekių eksportas į Kiniją po truputį atsigauna po nuosmukio 2022-aisiais, tačiau politikų akibrokštas dėl Taivano atstovybės Vilniuje kone įšaldė ekonominius santykius tarp dviejų šalių.

Kita vertus, Taivanas, nors ir svarbus verslo ir bendradarbiavimo plėtros veiksnys, nekompensavo praradimų Kinijos rinkoje. 

„Tikrai šiandien negalime pasakyti, kad toks kompensavimas įvyko. Glaudesni ryšiai su Taivano verslu – ilgalaikis projektas, kurio greitų rezultatų sunku tikėtis“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Jo nuomone, šiandien labiau reikėtų rūpintis importo iš Kinijos prekių srautais, nes Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos prekybos balansas yra neigiamas.

„Šiuo metu Kinijos ekonomikai patiriant rimtą nuosmukį, visa ES susiduria su smarkiai pingančios ir dotuojamos Kinijos eksporto produkcijos problema“, – sako V. Janulevičius.

Kita vertus, LPK prezidentas teigia, kad didžioji dalis silicio, modulių ir kitų svarbių produktų yra gaminama Kinijoje, kuri šiandien visiškai dominuoja pasaulio kritinių gamtos išteklių srityje. O ES daugiau kaip pusę kritinių gamtinių išteklių importuoja iš Kinijos.

„Verstis be Kinijos Europos rinkose kol kas būtų sunku, o gal net ir neįmanoma“, – interviu portalui Alfa.lt teigia V. Janulevičius. 

– Ar LPK stebi pirmuosius požymius, kad ekonominės prievartos režimas, įskaitant Lietuvos išbraukimą iš muitų sistemų, kad nė viena įmonė negalėtų eksportuoti į Kiniją, baigėsi? Kuo tai pasireiškia? 

– Sunku atsakyti tiksliai, kiek lietuviškų prekių grąžintos į minėtą sistemą, sprendžiant iš rezultatų, kažin ar jos buvo grąžintos visa apimtimi.

Kaip teigia mūsų politikai, „oficialių ribojimų didžiausia Azijos ekonomika Lietuvai niekada nebuvo įvedusi, esą kartais jie atsirasdavo, kartais dingdavo“.

Bet apibendrinant 2023 m. pirmąjį pusmetį tarp visų lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų Kinija jau yra tik 38-oji rinka.

Jei kalbame apie konkrečius skaičius, tai pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškų prekių eksportas, palyginti su 2022-aisiais, vis dėlto išaugo 4 kartus.

2022-ųjų pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų. O šiemet skaičiai reikšmingai didesni – per pirmąjį pusmetį į Kiniją išvežta lietuviškų prekių už 40,7 mln. eurų.

2019 ir 2020 m. lietuviškų prekių į Kiniją buvo išvežta atitinkamai už 208,1 mln. ir 243,9 mln. eurų.

– Ar, jūsų nuomone, Lietuvos įmonės po patirto akibrokšto, kai dėl politikų sukelto diplomatinio konflikto buvo priverstos nutraukti buvusius verslo ryšius su Kinija, grįš į šią rinką? O galbūt jau susirado kitas rinkas ir antrą kartą į tą pačią upę nebris? 

– Mes matome, kad Lietuvos prekių eksportas šiais metasi į Kiniją po truputį atsigauna po 2022 m., kai jis nuo 2021 m. buvusių 0,2 mlrd. eurų eksporto nukrito iki mažiau nei 0,1 mlrd. eurų.

Be to, jei iki 2022 m. apie tris ketvirtadalius eksporto sudarydavo lietuviškos kilmės prekės, tai 2022 m. jų dalis sumažėjo iki maždaug 50 proc.

Šiais metais eksportas į Kinija nesudarys daugiau nei 0,15 mlrd. eurų. Žinant, kad Lietuvos eksporto vertės praėjusias metais siekė 44 mlrd. eurų, galima sakyti, kad eksporto į Kiniją pokyčiai trumpuoju laikotarpiu ženkliai šalies prekybos nepaveikė. 

Gal šiandien kiek labiau reikėtų rūpintis importo iš Kinijos prekių srautais (visos Europos Sąjungos prekybos su Kinija balansas praėjusiais metais neigiamas ir viršijo 400 mlrd. eurų).

Šiuo metu Kinijos ekonomikai patiriant rimtą nuosmukį, visa ES susiduria su smarkiai pingančios ir dotuojamos Kinijos eksporto produkcijos problema.

Kita vertus, net 79 proc. silicio, 81 proc. celių, 75 proc. modulių ir 97 proc. plokštelių yra gaminama Kinijoje. Kinija šiandien absoliučiai dominuoja pasaulio kritinių gamtos išteklių srityje. Todėl verstis be Kinijos Europos rinkose kol kas būtų sunku, o gal net ir neįmanoma. 

– Kaip apibūdintumėte Lietuvos verslui, ekonomikai padarytą žalą dėl Lietuvos politikų sukelto diplomatinio konflikto su Kinija? 

– Nežinau, ar prasminga dar kartą aptarinėti sprendimus, kurių negali pakeisti. 

Verslas, atsižvelgdamas į kintančias aplinkybes, daro sprendimus ir investuoja kitur. Nematau prasmės aptarinėti politikų sprendimų.

Jie yra tokie, kokie yra. Bet kurio verslo išgyvenimas priklauso nuo jo gebėjimo adaptuotis, lanksčiai ir greitai reaguoti. Lietuvos verslas sureagavo, diversifikavo savo eksporto rinkas. 

– Ar šią žalą iš dalies kompensavo galbūt pagerėję verslo ryšiai su Taivanu? 

– Taivanas yra viena stipriausių ekonomiškai pasaulyje šalių, gaminanti 60 proc. pasaulio puslaidininkių ir 90 proc. pačių pažangiausių puslaidininkių. Jos įmonės investuoja Europos Sąjungoje, jos pažangiais produktais gali naudotis ES pramonės gamintojai.

Tokio pažangaus partnerio turėjimas yra svarbus tolesnio verslo ir bendradarbiavimo plėtros veiksnys. 

Bet tikrai šiandien negalime pasakyti, kad toks kompensavimas įvyko. Glaudesni ryšiai su Taivano verslu – ilgalaikis projektas, kurio greitų rezultatų sunku tikėtis. 

– Ar Kinijos rinka, jeigu santykiai tarp dviejų šalių normalizuotųsi, būtų svarbi mūsų pramonei ir verslui? 

– Kol kas Kinija yra svarbi visai ES, nes daugiau kaip pusę kritinių gamtinių išteklių ES importuoja iš Kinijos.

Žinoma, daromi aktyvūs žingsniai tam, kad tiekimo grandinės būtų diversifikuotos ir geopolitine prasme saugios, nepriklausomos ir tvarios. Tam reikia laiko. 

O kaip geopolitiniai, ekonominiai, verslo santykiai toliau vystysis tarp Kinijos ir Lietuvos, taip pat ir ES ir Kinijos, dar matysime.

Štai ir naujausiame Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasisakyme iki jos kelionės į Kiniją šią savaitę nuskambėjo rimtas perspėjimas, kad ES šalys narės amžinai netoleruos didėjančio prekybos disbalanso su Kinija.

– Ar, jūsų nuomone, už užsienio politiką atsakingi asmenys turėtų iš anksto vertinti savo veiksmų pasekmes šalies įmonėms bei savo veiksmus derinti bent su ES partneriais? Ko galėtume pasimokyti iš šios istorijos?

– Verslui visada svarbu politikos stabilumas ir nuspėjamumas. To mes galime tik pageidauti. Politinius sprendimus priima politikai. Ne tik šiuo atveju, bet ir daugeliu kitų verslas tikrai pasigenda išsamesnės diskusijos. 

Neretai tikrai susidaro įspūdis, kad pirma priimame politinius sprendimus, tik po to bandome skaičiuoti, kiek jie kainuos. Ir aišku omenyje turiu ne tik santykius su Kinija.

Taip, suprantu ir visiškai pritariu, kad santykiai su tokiomis nedemokratiškomis ekonomikomis kaip Kinijos visada labai rizikingi ir teisinga sakyti, kad verslas pats renkasi rizikas. Kita vertus, politikų vengimas įtraukti verslo atstovus kaip partnerius į politinių sprendimų priėmimo procesą man kelia pagrįstą nerimą.

* * * 

„Prievartos“ režimas baigėsi 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Kinija atsisakė Lietuvai taikytų prekybos apribojimų, kurie buvo apskųsti Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).

Anksčiau G. Landsbergis žurnalistams Lietuvoje sakė, kad Lietuvos ir Kinijos pareigūnai kalbasi apie diplomatinių santykių normalizavimą.

Lietuvos diplomatijos vadovas interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad „ekonominės prievartos“ režimas, įskaitant Lietuvos „išbraukimą iš muitų sistemų, kad nė viena įmonė negalėtų eksportuoti į Kiniją“, baigėsi.

Vis dėlto, pasak G. Landsbergio, nors ribojimai jau panaikinti, Lietuvos bendrovės vis dar atsargiai žiūri į prekybą su Kinija. „Ne tik vyriausybė, bet ir verslas susiduria su didžiule pasitikėjimo problema“, – teigė G. Landsbergis.

Ministras „Bloomberg“ sakė, kad Lietuva patyrė ekonominės prievartos režimą, įskaitant išbraukimą iš muitų sistemų.

„Bloomberg“, remdamasi oficialiais Kinijos muitinės duomenimis, teigia, kad tiesioginė dvišalė prekyba tarp Lietuvos ir Kinijos beveik neatsigavo. 

Kinijos užsienio reikalų ministerija tvirtina, kad Lietuvos veiksmai dėl Taivano, kurį Pekinas laiko savo dalimi ir žada vieną dieną susigrąžinti, buvo neteisingi ir kad jos atsakas buvo teisėtas, taip siekiant apsaugoti savo interesus.

„Problema iš esmės yra Lietuvos pusėje. Kinija visada veikė pagal PPO taisykles ir spręs atitinkamus klausimus pagal atitinkamas taisykles“, – atsakyme „Bloomberg“ teigė ministerija. 

Ragina baigti konfliktą 

Savo ruožtu prezidento patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Lietuvai reikėtų pabaigti konfliktą su Kinija, prieš kelerius metus pasiekusį aukščiausią tašką dėl pradėtų vystyti ryšių su Taivanu.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais nuomone, Lietuvai šis konfliktas nebuvo naudingas.

„Būtų gerai tą konfliktą kažkokiu maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas. Dabar tai visiškai aišku, matome tai“, – „Žinių radijui“ anksčiau sakė A. Skaisgirytė.

Pasak jos, Kinija yra svarbi, globali žaidėja. „Norime su ja palaikyti diplomatinius santykius, jeigu galima būtų, daugiau turėti ir prekybinių saitų, negu dabar turime, nes prekyba su Kinija yra labai nedidelė“, – teigė prezidento patarėja.

Jos teigimu, nors iš Kinijos taip pat ateina grėsmės, pavyzdžiui, kibernetiniam saugumui ar susijusios su investicijomis, „pasaulis nėra tik baltas arba tik juodas“.

„Palaikyti diplomatinių santykių minimumą su Kinija turėtumėme. O prekybinius santykius su Taivanu kaip palaikėme, taip ir toliau, tikiuosi, palaikysime ir vystysime“, – sakė A. Skaisgirytė.

Supykdė Kiniją 

Alfa.lt primena, kad Lietuvos ir Kinijos ekonominiai santykiai nutrūko po to, Lietuva 2021 m. lapkritį atidarė Taivano (taivaniečių) atstovybę Vilniuje. 

Lietuva tokiu būdu tapo vienintele ES valstybe, leidusia atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose šalyse tokios atstovybės, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais. 

Reaguodama į Taivano atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje bei pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. 

Be to, Pekinas ėmėsi įvairiausių oficialiai neskelbiamų sankcijų, dėl to mūsų šalies verslas praktiškai nebegalėjo dirbti Kinijoje: lietuviškos prekės likdavo muitinėje, Kinijos paštas nepraleisdavo siuntinių į Lietuvą. 

Vėliau Kinija nebeįsileido Lietuvos eksporto prekių, stabdė importą į Lietuvą, reikalavo, kad ne tik vietos, bet ir užsienio įmonės, parduodančios prekes Kinijoje, nutrauktų ryšius Lietuva. 

2022 m. sausį Europos Komisija (EK) kreipėsi į PPO dėl Lietuvą diskriminuojančios Kinijos prekybos praktikos. 

Pekinas į tai reagavo pareikšdamas, kad EK kreipimasis nepagrįstas ir nenuoseklus, nes tarp Kinijos ir Lietuvos kilo ne ekonominiai, o politiniai nesutarimai.

ES inicijuota byla PPO vis dar nagrinėjama. 

Baksnojo į M. Adomėną 

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) politikai Seime neoficialiai pagrindiniu Kinijai priešiškos politikos iniciatoriumi vadino buvusį užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną.

Dešinieji politikai įtarinėjo, kad būtent M. Adomėnas, turėdamas asmeninių interesų, galėjo „pakišti“ Vyriausybę. 

Pats M. Adomėnas jau anksčiau buvo pašalintas iš konservatorių partijos paaiškėjus jo artimiems ryšiams su „MG Baltic“ koncerno vadovybe, kuriai buvo iškelta politinės korupcijos byla. 

M. Adomėną koncernas rėmė per konservatorių partijos pirmininko rinkimus. Pats M. Adomėnas tada teisėsaugai aiškino, kad rinkimuose dalyvavo norėdamas pakenkti G. Landsbergiui. 

Be to, Seimo konservatoriai žiniasklaidai anonimiškai pasakojo, kad M. Adomėną su Taivanu galbūt sieja ne tik draugiški ryšiai. 

Kaip galimas Lietuvos užsienio politikos posūkį lėmęs dalykas buvo nurodomas faktas, kad viceministro dukra Sofija Adomėnaitė buvo laimėjusi stipendiją ir 2017–2018 m. mokėsi Taivano nacionaliniame universitete.

Esą nuo tada buvęs M. Adomėnas ėmė ypač aktyviai piršti mintį, kad stiprėjančio Kinijos autoritarizmo ir vienašališkos ekonominės ekspansijos kontekste Lietuva turi persvarstyti savo santykius su Taivanu. 

M. Adomėnas kartu su buvusia Seimo nare Aušra Maldeikiene 2018 m. ragino tuometę valdžią pakviesti Taivaną atidaryti savo atstovybę Vilniuje. A. Maldeikienė taip pat yra turėjusi ryšių su Taivanu – 2013 m. darbavosi Taivano nacionaliniame universitete.

M. Adomėnas 2019 m. organizavo Honkongą remiantį protestą Vilniaus Katedros aikštėje, per kurį apsistumdyta su Kinijos piliečiais.

Be to, į politiką pasukęs humanitaras ne kartą viešai kalbėjo apie Kinijos grėsmę demokratinėms valstybėms bei žmogaus teisių pažeidimus.

Vėliau jau atidarius Taivano atstovybę Vilniuje, M. Adomėnas teigė, kad Lietuva nesiekė specialiai erzinti Kinijos, bet esą Lietuva yra teisingoje istorijos pusėje.

Kartu užsienio reikalų viceministras prisipažino, kad „steigdami atstovybę (...) daugiau galvojome apie būsimus kultūrinius, akademinius mainus“, todėl labai audringa Kinijos reakcija esą buvusi netikėta. 

Šių metų rugpjūtį M. Adomėnas savo noru atsistatydino iš viceministro pareigų po to, kai vairavo būdamas neblaivus. 

Po naktinio pasisėdėjimo su bičiuliais politikas ryte automobiliu vyko išsimaudyti ežere Molėtų rajone, bet grįžtantį jį sustabdė policija. M. Adomėnas į alkotesterį pripūtė 0,62 prom.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder