Šešiais adresais – per dešimt tūkstančių įmonių

„Jei kiekviena įmonė, registruota Vilniuje, V. Nagevičiaus g. 3, imtų ir įsigeistų šiuo adresu turėti bent 6 kv.m. biurą, kur tilptų rašomasis stalas ir vienas darbuotojas, iš viso prireiktų net 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto arba beveik tiek pat kiek yra verslo centre „Europa“. 

Bet kaip rodo Google Maps, šiuo adresu esantis penkiaaukštis daugiabutis niekaip tiek nesutalpintų, – sako tarptautinės kreditingumo vertinimo įmonės „Creditreform Lietuva” direktorius Saulius Žilinskas, – būtent šiuo adresu yra didžiausias įmonių knybždėlynas, talpinantis 4040 įmonių. 

Dar penkiose vietose registruotų įmonių skaičius viršija tūkstantį: Vilniuje, Perkūnkiemio g. 13-91 – 1426; Perkūnkiemio g. 19 – 1351; J.Savickio g. 4-7 – 1106; Architektų g. 56-101 – 1007 ir Kaune, Partizanų g. 61-806 – 1376.”

Kaip teigia verslo rizikos specialistai, jei esate registruoti adresu, kur be jūsų tūno šimtai ir tūkstančiai verslų, galite nesijaudinti, jei jūsų verslas tik startavo ar yra smulkus, tačiau, jei planuojate plėstis, aktyviai bendrauti su vietos ir užsienio partneriais bei ketinate naudotis bankų paslaugomis, verslo knybždėlyno adresas prie jūsų įmonės pavadinimo gali gerokai komplikuoti reikalus. Mat kartais tokiais adresais įsteigtos įmonės naudojamos įvairioms finansinėms aferoms, PVM grobstymams ar kitiems negeriems dalykams.

Kas namelyje gyvena?

Kaip parodė šešiuose didžiausiuose verslo knybždėlynuose registruotų verslų analizė, didžioji dalis įmonių išties yra naujos arba, tikėtina, skirtos pardavimui. Tačiau yra ir netikėtų išimčių.

Ne itin prestižinį masinį adresą šalia UAB ir MB, kurios sudaro liūto dalį, yra pasirinkusios 149 asociacijos, 47 labdaros ir paramos fondai, 2 profesinės sąjungos ir netgi viena Europos bendrovė bei  44 užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialai arba astovybės.

Net 70,9 % verslo knybždėlynuose savo buveinę deklaravusių įmonių įregistruotos nuo 2020 m. ir vėliau. Tačiau turime ir senbuvių, kuriems skruzdėlyno adresas nekliūva dar nuo XX a. paskutinio dešimtmečio. Štai 1990-1999 metais įregistruoti 43 įvairių formų verslo subjektai.

Populiariausios veiklos, kurias ketina vystyti knybždėlynuose įsikuriančios įmonės: konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (6,3 %), gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (5,5 %), užsakomasis pardavimas paštu arba internetu (5,4 %) ir kompiuterių programavimo veikla (5,1 %). Tačiau daugiausia – net 9,1 % – įmonių dėl savo veiklos neapsisprendusios, o gal tiesiog skirtos pardavimui. Įmonės pirkėjas pats nuspręs, ko imsis.

Gyvos oficialiai ar realiai?

Net prie 97,2 % ūkio subjektų „Registrų centras“ nurodo – teisinis statusas neįregistruotas, kas turėtų reikšti, kad su įmone viskas tvarkoje.

Tačiau, jei pažvelgsime į įmonių personalo skaičius, pamatysime, kad iš tikrųjų tik 29,5 % knybždėlynų gyventojų samdo bent vieną darbuotoją.

Tiesa, mažosios bendrijos gali samdyti vienintelį vadovą kitaip ir tuomet jų nesimato viešuose Sodros duomenyse. 

Kaip rodo statistika, yra verslų, kurie turi ne taip jau mažai dirbančiųjų. Pvz. adresą V. Nagevičiaus g. 3 naudojančios bendrovės „Mokuteka“ (pastatų valymas) ir „RSI Europe” (matavimo, bandymo, navigacinės ir kontrolės įrangos prietaisų ir aparatų gamyba) samdo atitinkamai 144 ir 120, o Architektų g. 56-101 registruota „Global Snus (fasavimo ir pakavimo veikla) – 103 darbuotojus.  Realiai likviduojamų arba užplanuotų likviduoti, bankrutuojančių ūkio subjektų skruzdėlynuose yra tik 2,7 proc.

Kad mažosiose bendrijose, kuriose pagal Sodrą darbuotojų nėra, vis dėlto kažkas pluša, liudija ir knybždėlynų gyventojų finansiniai rodikliai. 2024 m. apyvartą yra deklaravusios 35,3 % įmonių.

O trys bendrovės sugebėjo pasiekti per 30 mln. eurų apyvartą: adresą J.Savickio g. 4-7 pasirinkusi „Ensolcon“ (mašinų, pramonės įrangos, laivų ir lėktuvų pardavimo agentų veikla), o taip pat Perkūnkiemio g. 13-91 registruotos „RVC Lobis“ (grūdų, neperdirbto tabako, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninė prekyba) ir „Longo LT“ (transporto priemonių pardavimas).

Tačiau verslas skruzdėlynų gyventojams sekasi įvairiai. 2024 m. pelną deklaravo 23,6 %, o nuostolį – 16,6 % šiais adresais besinaudojančių įmonių.

Tiesa, kai kurių pelnas viršijo 2 mln. eurų,  o V. Nagevičiaus g. 3 besibazuojanti bendrovė „Antler Group” (kontroliuojančių bendrovių veikla) galėjo pasigirti net 35,5 mln. eurų pelnu.

Turtas ar prekės?

Jei yra pelnas, gal bus ir turto? Tikriausiai būtų logiška manyti, kad masinio registravimo adresus savo buveinei pasirinkusios įmonės greičiausiai neturės nuosavo nekilnojamojo turto, nes tuomet tikriausiai iškart jo adresu ir perregistruotų savo buveinę. Iš tiesų savo nekilnojamojo turto turi tik 0,1 % visų knybždėlynuose registruotų įmonių.

Tiesa, J.Savickio g. 4-7 adresu egzistuojanti bendrovė „Informo“ (parduodanti ir perkanti NT) valdo 25 NT objektus, o V.Nagevičiaus g. 3 adresą savo laiškuose nurodanti „Agromena Lt“ (mažmeninė prekyba degalais) – 21.

Geresnė padėtis su transportu. 19,1 proc. įmonių disponuoja viena ar daugiau transporto priemonių. O štai jau minėtos „Longo LT“ autoparke jų – 809, J.Savickio g. 4-7 registruota individuali įmonė „Maxim Cristev“ (atliekų ir laužo didmeninė prekyba) disponuoja 374.

Gaji nuomonė, kad tokiais masinio registravimo adresais turėtų naudotis užsienio šalių piliečiai, norintys pradėti verslą Lietuvoje ar galimai palengvinti galimybes gauti leidimą gyventi mūsų šalyje.

Kaip parodė atlikta analizė, akcininkus užsieniečius yra deklaravusios tik 23,2 % verslo skruzdėlynuose įkurtų įmonių.