Simonas Gentvilas apie „Grigeo Klaipėda“: „Tai 20 amžiaus celiuliozės kombinatas“

Švediškai kalbantis S. Gentvilas jau artimiausiu metu planuoja pokalbį su IKEA, kuri perka klaipėdietišką produkciją. Be to, jau rudenį ketinama kviestis Europos Komisijos aplinkosaugos ekspertus, kad šie diagnozuotų „Grigeo Klaipėda“ ligas, nes įmonė, pasak ministro, yra tiesiog praradusi pasitikėjimą.

Reaguodamas į praėjusią savaitę įvykusią dar vieną avariją, kai dėl gedimo „Grigeo Klaipėda“ nuotekos išsiliejo į Kuršių marias, antradienio rytą ministras viešai prabilo socialiniuose tinkluose, negailėdamas kritikos Klaipėdos bendrovei.

S. Gentvilas žodžių nevyniojo į vatą – įmonė ir toliau skęsta srutose ir dar meluoja, jog avariją pastebėjo patys, nors būta kitaip.

Kritikos ministras pažėrė ir bendrovės pagyroms, kad ši investuoja į aplinkosaugą – ministro nuomone, šios investicijos turėjo būti padarytos dar įsigijus įmonę, prieš dešimtmetį.

Dar labiau politiką stebina, jog skandalų apsuptyje „Grigeo Klaipėda“ išmokėjo 7,9 mln .eurų dividentų, o ministerijos prašo pinigų aplinkosauginiams projektams.

Jau artimiausiu metu ministras ketina imtis žingsnių – kviestis Europos Komisijos ekspertus bei kalbėtis su globaliosios IKEA tvarumo, atitikties ir pirkimų vadovais apie neatitiktis jų tiekimo grandinėje, mat iš „Grigeo Klaipėda“ baldininkai perka produkciją.

Švedija ir pati yra nukentėjusi nuo popieriaus pramonės taršos, tad ministras neabejoja, jog sulauks supratingumo.

Su S. Gentvilu 15min kalbėjosi apie pasikartojančią taršą įmonėje, aplinkosauginius iššūkius ir žingsnius, kurių ketinama imtis.

– Prieš pusantrų metų Lietuvoje aidėjo skandalas dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos, kai paaiškėjo, kad nuotekos keliauja į Kuršių marias. Bendraujate su įmone, ji vis viešina investuojanti į aplinkosaugą. Kas būtent jus papiktino?

– „Grigeo Klaipėda“ pateikia be galo daug fragmentuotų vizijų Aplinkos apsaugos agentūrai ir kitoms institucijoms, bet mes nematome bendro paveikslo, ką jie nori padaryti.

Mano klausimas ir buvo – jūs vienur, kitur planuojate, bet kokia jūsų aplinkosauginė vizija? Kaip mes galime matyti – tai ne 21amžiaus gamykla, o celiuliozes kombinatas iš 20 amžiaus, apleistas fabrikas. Kas liečia praėjusios savaitės avariją – jie sumelavo, kaip ir parašiau.

Tai Uosto direkcija pamatė taršą, tekančią tirštą masę, tada pranešė aplinkosaugininkams, jie „Klaipėdos vandenims“, o pastarieji sustabdė išleistuvus ir pabeldė į „Grigeo“, pranešdami – pas jus bėga. O pranešime spaudai jie pateikė, kokie šaunuoliai – avarinės sklendes uždarė ir jie patys sustabdė. Tai žemiau plintuso.

Automatinėms sklendėms nereikia statybos leidimų, kad jas pasikeistų. Nežinau, ar jos senos ar naujos, bet taip negali vykti. Jei nori pasitikėjimą atstatyti, tai ne mes paskui jų srutas turim bėgioti ir tikrinti, ar sklendės naujos.

– Kritikos pažėrėte ir investicijoms aplinkosaugai. Šie 3,5 mln. per menkas indėlis?

– Tai, kas komunikuojama apie 3,5 mln. eurų investicijas – kelia šypseną, nes paraleliai jie iš ministerijos prašo paramos iš kamino išmetamų teršalų sugaudymui, kurios neskirsiu.

Bendra suma siekia 280 tūkstančių eurų, o prašo 200 tūkstančių. Kalbėjome, sakiau, kad nenoriu skirti, tegul rodo realiomis investicijomis savo pažangą. Labai daug „dūmų“. Gyvename su 20 amžiaus fabriku, kaip valstybė turime įtempti akis ir ausis, kad avarija neįvyktų.

"Žinau, kad visuomenės akyse esame praradę pasitikėjimą“ Jų pelningumas leidžia investuoti. Šie 3,5 mln. eurų – būtinybė, be ko negalėtų atgaivinti veiklos, čia nėra kažkas vau – be to tiesiog negali veikti.

Dalis investicijų numatyta pirminiam valymui, tai turėjo būti padaryta prieš dešimt metų, dalis – į vamzdžius, iš kurių smirdėjo, tą irgi anksčiau turėjo padaryt.

Penkerius metus Klaipėda smirdėjo, pateikė kaip sensaciją, kad investuos. Be tų investicijų negalės pradėti savarankiškos veiklos – tokia žinutė iš valstybės. Jie dabar dirba nuotekas atiduodami „Klaipėdos vandenims“.

Jei nori pilnu pajėgumu dirbti su savo įrengimais – tai minimali suma, kurią turi investuoti.

Jei žiūrėtume į europinius pavyzdžius, daromos 3-4 kartus didesnės investicijos, bet čia geriau pelnus dalina.

Sureagavau į visa tai, nes pamačiau pranešime spaudai kaip rutuliojasi iš nepatogios padėties.

– Socialiniuose tinkluose užsiminėte apie pokalbį su IKEA. Apie ką jis ir ko bus siekiama?

– Kalbėsiu su Ikea, kad tikrintų visą tiekimo grandinę. „Ikea“ perka baldus iš Lietuvos baldininkų, o balduose daug „Grigeo“ produkcijos.

Su „Ikea“ kalbėsiu švediškai, nes žinau kokios popieriaus pramonės katastrofos yra buvusios Švedijoje, kiek ežerų išmirė. Po skandalo Lietuvoje buvo mėnesio boikotas, kai mes, kaip vartotojai, nepirkome tualetinio popieriaus, bet jis gaminamas Grigiškėse.

Klaipėdoje gaminama baldų pramonei, o pagrindinis supirkėjas – Ikea. Prieš mėnesį ar du bendravau su Ikea dėl investicijų Lietuvoje.

Turėsime trečią pokalbį, nes tiesiog negalima toleruoti neatsakingų įmonių ir praktikų. Mes, kaip valstybė, daug išteklių išnaudojame kontroliuodami vieną įmonę, o turime 3 000 įmonių su taršos leidimais kontroliuoti, kur dar 40 tūkstančių medžiotojų, tūkstančiai žvejų. Ikea turėtų užduoti standartą, kad subtiekėjų grandinė būtų tikrinama.

Ikea tikrai tą padarys.

Mes, kaip valstybė, kontroliuosime ir reikalausime standarto. Tai yra aiški žinutė baldininkams – jūs irgi turit reikalauti „Grigeo“ pasitempimo.

G. Pangonis yra buvęs baldininkų asociacijos prezidentu, bet baldininkai turi išnaudoti galimybes spustelti įmonę.

IKEA grupės už asortimentą ir tiekimą atsakingo padalinio komentaras

Švedija, 2021.07.29.

2020 m. sausį mus pasiekė informacija, jog vienas iš mūsų netiesioginių tiekėjų AB „Grigeo Klaipėda“, pripažino, jog į Kuršių marias leido tik iš dalies išvalytas nuotekas bei jog dėl šių veiksmų Lietuvos atsakingos institucijos atlieka tyrimą.

Po šios informacijos, 2020 m. sausį, IKEA‘oje iš karto buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su AB „Grigeo Klaipėda“ ir nėra jokių intencijų tokį bendradarbiavimą pradėti.

Be to, IKEA yra aiškiai numačiusi ir tiekėjų socialinius bei aplinkosauginius įsipareigojimus ir jų veiklai taikomus reikalavimus elgesio kodekse „IWAY”.

„IWAY” numato minimalius aplinkosauginius, socialinius, darbo sąlygų ir panašius reikalavimus, kurių mūsų tiekėjai privalo laikytis, tiekdami produktus, paslaugas ir žaliavas bendrovei IKEA.

Visi tiekėjai yra audituojami, tiek iš anksto perspėjus, tiek ir be perspėjimų, siekiant užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi. Be to, visi IKEA tiekėjai privalo laikytis vietos teisės aktų ir privalo atsakingai tvarkyti chemines atliekas.