Skolinimosi būstui palengvinimas būtų perteklinė priemonė, tikina Lietuvos banko atstovė

„Dabartinėje situacijoje priemonės, kurios gerintų skolinimosi būstui galimybes, būtų perteklinės“, – žurnalistams antradienį teigė J. Varanauskienė.

„Labai atlaisvintos skolinimosi galimybės gali turėti netikėtas pasekmės. Tam pamatyti užtenka pažiūrėti į JAV finansų krizę“, – minėjo ji.

Nors LB prognozuoja, kad dėl didėjančio gyventojų skaičiaus didmiesčiuose būsto kainos augs, institucijos atstovė tvirtina – egzistuoja daugiau veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti. Pirmiausiai, anot jos, reikia užtikrinti neperteklinę būsto paklausą, taip neleidžiant, kad NT kainoms augant paskolos netaptų našta.

„Žvelgiant į ateitį, norint sumažinti problemą, reikėtų atsižvelgti į daugiau veiksnių nei tik į skolinimosi galimybes“, – teigė ji.

„Visų pirma, norime pasakyti, kad svarbu užtikrinti neperteklinę ir tvarią paklausą, kad ta paskola netaptų našta“, – pridūrė ji.

NT mokestis prisidėtų prie paklausos užtikrinimo

J. Varanauskienės teigimu, priemonių, pasunkinančių paskolos antram būstui gavimą ar didesnis tokios nuosavybės apmokestinimas prisidėtų prie NT rinkos subalansavimo.

„Galima kalbėti apie NT mokestį, apie žemės mokestį. Jis turint kitą būstą, kuris tapęs pajamų šaltiniu, atneštų papildomas sąnaudas, taip apribojant papildomų pirkėjų, siekiančių tokios naudos, kiekį“, – aiškino J. Varanauskienė.

„NT mokestis turėtų būti planuojamas taip, kad padėtų subalansuoti būsto kainų aspektus ir jų polinkį nepagrįstai kilti“, – pridūrė ji.

Institucijos nuomone, NT mokestis tokiems asmenims turėtų būti visuotinis, kuo paprastesnis ir su kuo mažiau išimčių.

„LB pozicija yra tokia, kad NT mokestis būtų kiek įmanoma paprastesnis, kai kalbame apie jo visuotinumą, apie visokias lengvatas, išimtis ir kitaip, nes jos vertės ir naudos nesukuria“, – komentavo J. Varanauskienė.

Kaip rodo antradienį paskelbtas LB tyrimas, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų, o šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos (ES) šalių rodiklių. Iš viso Lietuvoje gyventojai būsto reikmėms vidutiniškai išleidžia apie 11 proc. disponuojamųjų pajamų – lyginant su 2011 m. šis rodiklis siekė 18 proc., o 2020 m. – 9 proc. 

Anot LB, būsto kainos augo dėl 2021 m. staiga atsigavusios bei sustiprėjusios paklausos ir nespėjusios laiku reaguoti pasiūlos. Paklausą stiprino tai, kad per pandemiją gyventojai sukaupė daugiau santaupų, siekė saugoti jas nuo infliacijos, kartu augant atlyginimams ir vyraujant mažoms palūkanų normoms.

Tyrimas taip rodo, kad maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas vidutiniam šalies gyventojui sumažėjo iki 53 kv. m. (kvadratinių metrų). Visgi tikimasi, kad, stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, galimybės pasiimti didesnę paskola gerės – vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. m., 2025 m. pabaigoje – 67 kv. m. ploto būstą.