Strateginėms įmonėms – sunkūs laikai: spaus dideli finansiniai praradimai

Nuostoliai bus milijardiniai

Laidos dalyviai pripažino, jog kol kas nemato jokio plano, kaip bus gelbėjami verslai, Lietuvos ekonomika, o tragiškos pasekmės jaučiamos jau dabar.

„Šiandien nuostoliai gal tik tokie, kad pernai „Klaipėdos nafta“ visiškai nebekrovė baltarusiškų naftos produktų, kurie sudarydavo apie 3 mln. tonų per metus.

Potencialiai „Klaipėdos nafta“ yra netekusi apie 50 proc. visų krovinių, o tai yra ženklas, kad šitai bendrovei gresia rimti nuostoliai, o gal ir bankrotas, jei situacija nesikeis. „Klaipėdos nafta“ yra kraudavusi iki 7 mln. tonų per metus, o šiai dienai krova siekia 3 mln. tonų.

Pernai už devynis mėnesius ši bendrovė patyrė 44 mln. eurų nuostolių“, – skaičius vardijo Klaipėdos miesto tarybos narys, buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.

Arvydas Vaitkus © DELFI / Laimonas Jankauskas

Jis pabrėžė, jog Klaipėdos uostas yra tokia transporto dalis, kurioje negalima pasakyti labai aiškių rezultatų už mėnesį ar du, nes yra daug sezoninių prekių, pavyzdžiui, grūdų krova.

„Tai tik šių metų pabaigoje galėsime tiksliai įvertinti, kas atsitiko.

Bet kokios tendencijos – „Klaipėdos naftai“ netekus baltarusiškų naftos produktų, kurie iš tikrųjų yra kokybiški degalai, nuo vasario 1 dienos sustabdytas kalio trąšų tranzitas, tai nuo metinės uosto krovos nusibraukia apie 14-15 mln. tonų.

Tai išsivers į milijardines sumas.

Jei kalbėti tik apie uostą ir geležinkelius, tai patiriamus nuostolius nesudėtinga suskaičiuoti, vieną toną dauginant iš maždaug 17-22 eurų, nes tie įvardinti produktai yra pakankamai brangus krovinys. Tai yra apie 300 mln. eurų.

Šiai dienai uosto krova yra krentanti, pernai krito 2 mln. tonų, palyginti su 2020 metais.

Tad sunku pasakyti, kokį rezultatą gausime šių metų pabaigoje.

Bet reikėtų matyti ir plačiau – pramonę, nes transporto ir tranzito sistema yra viena iš esminių pramonė sisteminių dalių taupant jos išlaidas. Jei Lietuva negalės gauti žaliavų, tiekti savo produkcijos rytų-vakarų kryptimi, tai be jokios abejonės įmonių veikla trauksis“, – prognozavo A. Vaitkus.

Seimo narys, vienas iš Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas iš dalies pritarė tokiam apokaliptiniam scenarijui.

„Kalbant apie uosto praradimus, reikia sutikti su A. Vaitkumi. Bet nepaminėtas vienas svarbiausių dalykų uoste – Birių krovinių terminalas, kuris koncentravosi į baltarusiškų trąšų perkrovimą.

Tai gal sausį spėjo kokią toną perkrauti, bet šiais metais vien baltarusiškų trąšų neteksime apie 10 mln. tonų. Tas tonažas krenta ir nuo „Lietuvos geležinkelių“ apyvartos.

Jie veža apie 50 mln. tonų krovinių per metus. Klaipėdos uosto apyvarta nuo pernykščių 44 mln. tonų trauksis, matyt, 2011 metų link, kai bus 33 mln. tonų, o gal ir mažiau – 28-29 mln. tonų.

Prasti laikai, tą reikia pripažinti – su skaičiais negaliu ginčytis“, – teigė E. Gentvilas, kuris taip pat yra vadovavęs Klaipėdos uostui.

Į Klaipėdą gabenamos baltarusiškos trąšos

Jis priminė, jog Klaipėdos uostas, kai jo vadovu pats dirbo, dėjo labai daug pastangų pritraukti baltarusiškų trąšų krovą.

„Tuo metu Ventspilio uoste jų buvo kraunama apie 4 mln. tonų, o pas mus – 1 mln. Mes ėmėmės uosto gilinimo darbų, infrastruktūros, terminalų įrengimo.

Perėmėme tuos milijonus iš Ventspilio, paskui trąšų krova užaugo iki 7 mln., paskui iki 11 mln. tonų. Tai čia buvo Klaipėdos uosto sėkmės istorija, bet tada santykiai su Baltarusija buvo tokie.

O tada 2009 metų gruodį prezidentė Dalia Grybauskaitė pakvietė Aliaksandrą Lukašenką į Vilnių ir tada viskas užsisuko.

Tiesą sakant, šita politika kainuoja ir mes turime įvertinti kaštus ir ieškoti atsvarų. Tik nežinau, ar šiandien numatyti diversifikavimo variantai.

Tas pats ir su Kinija. Matome, kad su Taivanu judame link tam tikrų projektų realizavimo.

Taivanas pakabinės kaip kaulą milijardo dolerių fondą ir Lietuvos garbės reikalas pasiimti tą milijardą ir produktyviai išnaudoti. Kai kalbama apie Klaipėdos uostą, tai tikrai nelengva atrasti alternatyvas kroviniams ir ypač, kad jie didžiąją dalimi turės judėti per Baltarusiją ir Rusiją, nelabai draugiškas valstybes.

Tai reikia konstatuoti, kad Klaipėdos uosto laukia sunkūs laikai. Apyvartos kritimas uostą gali grąžinti į 2010 metus. Ir ne tik valstybės biudžetas, bet ir savivaldybės biudžetas pelnosi iš uosto veiklos rezultatų.

Tas pats uostas turi tradiciją prisidėti prie miesto infrastruktūros, pagrindinių kelių gerinimo – tai čia vėl klaustukas.

Sąžiningai galiu pasakyti, kad nuostoliai bus. Bet klausimas, ar mes turime trauktis nuo tam tikrų politinių pozicijų, pavyzdžiui pripažinti A. Lukašenką teisėtu prezidentu. Žinoma, kad ne“, – aiškino E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas

© DELFI / Laimonas Jankauskas

Kritikos strėlės – Susisiekimo ministerijai

Pajūryje išrinktas Seimo narys, konservatorius Mindaugas Skritulskas, kuris yra ir Ekonomikos komiteto narys, situacijos taip nedramatizavo.

„Kalbant apie uostą, baltarusiškų krovinių netekimas sudaro apie 30 proc. krovos apimčių. Tai didelės apimtys ir per vieną mėnesį ar per pusę metų tų apimčių nepakeisi.

Susisiekimo ministerijos vienas artimiausiu planų yra peržiūrėti logistikos taškus, pirmiausia, kad geležinkeliai taptų patrauklūs pirmiausia Lietuvos kroviniams gabenti per uostą. Suprantama, tai nebus tie kiekiai, bet jie šiek tiek amortizuos situaciją. Ir, žinoma, ko gero, artimiausi metu reikės peržiūrėti infrastruktūros įkainius uosto įmonėms, kurios vykdė krovą šitų krovinių.

Tai tai čia vieni pirmųjų žingsnių ir kiek žinau, jie kaip tik dabar ir atlikinėjami“, – kalbėjo M. Skritulskas.

Mindaugas Skritulskas © DELFI / Laimonas Jankauskas

Tačiau tiek E. Gentvilas, tiek A. Vaitkus tvirtino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jau peržiūrėjo savo tarifus ir juos padidino taip, kaip jie padėtų įmonei išgyventi, o ne taptų patrauklūs vežti naujus krovinius.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros mokesčiai keitėsi kartais didėdami. Manau, kad tai dar labiau pablogino padėtį ir pablogino labai ženkliai.

Aš gal atsuksiu laiką atgal, kai pernai su labai dideliu džiugesiu buvo pasakyta, kad tuoj nevešime didelio baltarusiško krovinio, turbūt nebuvo aiškiai žinoma, kokie bus nuostoliai. Ir čia tikrai kompetencijos stoka arba speciali politika, pirmiausia Susisiekimo ministerijos.

Nes pirmiausia reikėjo nuodugniai išnagrinėti, kaip tai gali paveikti ne tas vienas krovinys, bet visa krovinių visuma.

Labai didelis kiekis konteinerinių prekių juda iš Klaipėdos į Minską. Baltarusija stabdo tranzitą, per pasienio punktą Medininkuose į Lietuvą iš Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano ir net Kinijos vežami kroviniai nebeturi galimybės eiti visuma, kaip ėjo. Ir čia tas globalumas.

Bus ne 20 mln. eurų, ką skaičiavo Uosto direkcija, ir ne 60 mln. eurų, ką skaičiavo „Lietuvos geležinkeliai“, nuostoliai.

Šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ jau de facto neteko 14 mln. tonų – 11 mln. tonų trąšų ir 3 mln. tonų naftos produktų. Ir tai labai ženkli dalis, tai yra patys brangiausi kroviniai.

Jie bendroje sumoje sudaro ženklią dalį. „Lietuvos geležinkelių“ situacija yra itin sudėtinga, jau keletą metų jie gauna kompensacijas už keleivių vežimus, tai nuostolinga veikla.

Be to, ir patys geležinkeliai bėgiai yra reikalaujantys kapitalinio remonto. Tai ši bendrovė dar laikosi ant paviršiaus, dar neskęsta, bet netektis šitų krovinių atvers visas žaizdas“, – žodžių į vatą nevyniojo A. Vaitkus.

Lietuvos geležinkeliai

Paklaustas, ar valdančioji koalicija galvoja, kaip spręsti problemas, ar kontroliuojama Susisiekimo ministerija, E. Gentvilas pripažino, kad šiai ministerijai tikrai trūksta supratimo apie tranzito sistemą.

„Labai rezervuotai ir ne pirmą, ir ne antrą kartą sakau, kad apie tai, ką daro Susisiekimo ministerija nuo pat krizės pradžios ir tas „Lietuvos geležinkelių“ tarifų pakėlimas man rodo, kad trūksta supratimo apie visos tranzito sistemos poreikius.

Nedarau politinių išvadų, tik sakau – manau, kad trūkumų yra ir jie matomi, ir pagrindžiami. Vienas pirmųjų esu pasakęs, kad ministras Marius Skuodis nesusitvarkė. Bet ne Gentvilas ir kiti nuspręs dėl ministro ateities, tam yra Vyriausybės vadovė, kuri prisiima atsakomybę.

Žinome situaciją gruodį, buvo M. Skuodžio pareiškimas. Manau, kad per anksti buvo suteikta indulgencija ponui Skuodžiui, aiškėjant tolimesnėms aplinkybėms, kaip buvo tariamasi dėl baltarusiškų trąšų tranzito uždraudimo ar paleidimo.

Paaiškėjo aplinkybės, po kurių I. Šimonytė gal būtų priėmusi kitus sprendimus.

Ką toliau daryti? Lietuvos uoste ar tranzito sistemoje veikia daug ekspedicinių kompanijų, kurios daro verslą ieškodamos krovinių. Tikiu, kad išsijudins, bet, matyt, ne per pusmetį atsiras masyvūs kažkokie kroviniai.

Kitas dalykas – bandyti perimti autotransporto srautus, kurie galėtų eiti per uostą. Žinoma, tai nėra dideli kiekiai. Trečias dalykas – galvoti, kas iš Lietuvos galėtų būti eksportuojama per Klaipėdos uostą ar importuojama tai, kas reikalinga Lietuvai.

Šiandien turime kovoti dėl kiekvieno krovinio, kurie galėtų pajudėti per uostą. Bet turbūt, kad vėluojame, jei klimpstame“, – pripažino E. Gentvilas.

Marius Skuodis

M. Skritulstas teigė, kad problema iškilo tik todėl, kad Klaipėdos uostas jau ne vienerius metus dirbo ydingai.

„Mes dabar kalbame apie tai, kad krovą nutraukė viena kompanija, ir tai, kad per daug metų buvo Klaipėdos uostas iš esmės buvo pastatytas ant vienos kortos, ant vienos kompanijos, kuri sudarė didžiausią krovos dalį, buvo ydinga politika, kad nebuvo pakankamai diversifikuotas krovinių spektras.

Ir visos kitos Vyriausybės apie tai nepamąstė. Žinome, kad šita kompanija tarnauja Baltarusijos autoritariniam režimui, kuris sunkiai nuspėjamas.

Norėčiau priminti, kad buvome ant vienos rinkos adatos iki 1998 metų, praktiškai visas eksportas buvo orientuotas į Rusijos Federaciją. Ir kai buvo kolapsas po defolto, griuvo nemažai kompanijų, bet kažkaip pavyko išgyventi, atrasti naujas kryptis“, – Lietuvos patirtį priminė M. Skritulskas.

M. Skritulskas aiškino, jog prieš 15 metų, kai Lietuva siekė krauti baltarusiškas trąšas, geopolitinė situacija buvo visai kitokia.

„Šiandien mes matome, kad Minsko režimas naudoja hibridinę ataką prieš Lietuvą, žvangina ginklais ir realiu kariniu įsiveržimu į savo kaimyninę Ukrainą. Ir šioje vietoje mūsų geopolitinis strateginis pasirinkimas yra, ar mes remiame šitą režimą finansiškai, nes tai labai svarbi infekcija.

Tik iš tam tikros laiko perspektyvos, kai priimami tokie istoriniai sprendimai, galima vertinti, kaip tai buvo padaryta.

Paprastai tokie sprendimai turi kainą trumpajame periode, ką dabar ir matome, bet ilgainiui, jei tai pasitarnaus santykių normalizavimui su Baltarusija, režimo pakeitimui, tai strategiškai, ko gero, pamatysime, kad teisingas sprendimas.

Tokia paralelė su 1990 metai, kai buvo politinis sprendimas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Nebuvo lengvas sprendimas, nes iš to sekė ekonominė blokada, buvo nuostoliai ir tada buvo pasigirdę tam tikrų balsų, kad nėra išmintinga, protinga, gal skelbkime moratoriumą. Bet pats principas – kad tai turėjo tam tikrą kainą, bet vertinant vėliau, praėjus 20-30 metų, reikėjo bent 10 metų kompensuoti nuostolius. Bet šiandien mes matome, kad tas kelias buvo teisingas“, – akcentavo M. Skritulskas.

Vertybinio pliūpsnio kaina

Laidos vedėjas V. Bruveris taip pat pripažino, jog Lietuva laikosi teisingos užsienio politikos, tačiau esminis klausimas yra, ar valdžia turi planą, kaip šalį išgelbėti nuo nuostolių ar juos bent jau sumažinti.

„Manau, kad metų viduryje apibrėžtai galėsime kalbėti apie finansinius praradimus, šiandien galima konstatuoti apie vienos įmonės [Birių krovinių terminalo] nulinę krovą ir nulinius finansinius srautus.

30 proc. šio terminalo priklauso tam pačiam „Belaruskalij“ koncernui.

Visa kita turime matyti kaip sumažėjimus, praradimus, kurie, žinoma, atsilieps ir darbo vietomis, ir įplaukomis į biudžetą. Katastrofiška situacija yra toje vienoje įmonėje.

Suskaičiuosime viską vėliau, bet turime šiandien suprasti, kad jau dabar turime ieškoti alternatyvų. Ar kokie nors planai yra pagimdyti kur nors kokiuose stalčiuose ar koridoriuose, aš negaliu pasakyti“, – pripažino E. Gentvilas.

Strateginėms įmonėms – sunkūs laikai: spaus dideli finansiniai praradimai

„Man nepatinka, kai mes visąlaik taip baksnojame, kad vertybinė politika yra š... Nuo 1990 metų Lietuvos užsienio politika visada buvo vertybinė-pragmatiška.

Tautų apsisprendimo teisė ir panašūs dalykai, vertybiniai dalykai ir Lietuva dėl to kentėjo. Ir tik 1998 metais Lietuvos valstybė nusprendė ekonomizuoti savo užsienio politiką, atsirado įvairūs ekonomikos, transporto atašė, nes iki to laiko buvo grynoji užsienio politika.

Todėl nenoriu kritikuoti, šiandien yra vertybinė pragmatinė užsienio politika su įvairiais pasvyravimais.

Šiandien – vertybinis pliūpsnis, tas pats, kas 1990 metais, kas mums kainavo. Ir tada visokie tokie svyravimai būna. Ar Amerikai nekainuoja jos pozicijų laikymasis?“ – retoriškai klausė E. Gentvilas.

M. Skritulskas padėties nedramatizavo. „Manau, jog Klaipėdos uostas tikrai išgyvens, sunkumų laikinų dabar bus, ir ką parodė 1998 metų patirtis, kai labai staigiai, per keletą metų diversifikavomės į Vakarų Europą. Manau, kad čia rasime išeičių“, – optimizmo nestojo M. Skritulskas.

„Labai nedramatizuokime, bet praradimų bus“, – pritarė ir E. Gentvilas.

Laidos „Kaip pas žmones“ filmavimo Klaipėdoje akimirkos: